Pastarosiomis dienomis Europoje daug diskutuojama apie Rusijos dronų keliamą grėsmę. Po to, kai Lenkijos kariuomenė užfiksavo ir numušė kelis bepiločius orlaivius, paaiškėjo, kad jų veikimo nuotolis apima ne tik Ukrainą, bet ir dažno Europos miesto teritoriją. Tai kelia rimtą klausimą dėl regiono saugumo ir NATO pasirengimo.
Dronai, aprūpinti sprogmenimis, pirmą kartą buvo neutralizuoti NATO oro erdvėje. Nors civilių aukų išvengta, incidentas parodė, kad ši technologija tampa vis aktyviau naudojama, o geopolitinė įtampa įgauna naują pavojingą dimensiją.
Svarbu suprasti, kad šie dronai yra pigūs, jų gamyba atsiperka, o ilgas veikimo nuotolis suteikia galimybes pasiekti net didžiuosius Vakarų Europos miestus. Tad klausimas ar kuriose Europos Sąjungos valstybėse jie teoriškai galėtų nusileisti, tai šiandien tampa itin aktualus.
Kokius miestus dronai gali pasiekti?
Irane gaminami „Shahed“, kuriuos Rusija pervadino „Geran-2“, gali skristi iki 2 500 kilometrų, jų greitis siekia apie 185 km/val. Tai reiškia, kad Varšuvą jie galėtų pasiekti per keturias valandas, nes atstumas nuo Baltarusijos ar Ukrainos sienos iki Lenkijos sostinės yra mažesnis nei tūkstantis kilometrų.
Briuselis taip pat patenka į spindulį. Nuo Briansko Rusijoje iki Belgijos sostinės yra apie du tūkstančiai kilometrų, kelionė užtruktų dešimt valandų. Jeigu starto vieta būtų Kaliningradas, dronai Briuselį galėtų pasiekti vos per šešias valandas.
Berlynas ypač pažeidžiamas. Nuo Kaliningrado iki Vokietijos sostinės, tik daugiau nei penki šimtai kilometrų. Tai reiškia, kad dronai miestą pasiektų per mažiau nei tris valandas. Net Paryžius, esantis daugiau nei už dviejų tūkstančių kilometrų, teoriškai patenka į šį nuotolį, kelionė užtruktų apie vienuolika valandų.
NATO reakcija ir iššūkiai
Lenkijos vyriausybė ir premjeras Donaldas Tuskas pabrėžė, kad Aljansas grėsmę vertina labai rimtai. Į incidento vietą buvo pasiųsti naikintuvai „F-35“, „F-16“, sraigtasparniai „Mi-17“, „Mi-24“ ir „Black Hawk“, o Lenkijos karinės pajėgos pakėlė parengties lygį.
Tačiau buvęs JAV generolas Benas Hodžesas perspėjo, kad NATO nėra pasiruošusi, jei prieš pigų droną bus naudojami brangūs naikintuvai. Vienas „Shahed“ kainuoja nuo 17 iki 43 tūkst. eurų, tad ekonominiu požiūriu tokia taktika nėra tvari.
Ekspertai ragina stiprinti priešlėktuvinės gynybos sistemas, rengti specialius mokymus ir ieškoti efektyvesnių priemonių, kurios būtų pritaikytos kovai būtent su dronais. Tai ypač svarbu, nes Rusija beveik kasdien naudoja šimtus bepiločių atakoms prieš Ukrainą.
Ką tai reiškia Europai?
Ši situacija rodo, kad dauguma Europos sostinių teoriškai yra pasiekiamos Rusijos dronams. Nors realiai dauguma jų būtų numušti, pats faktas, kad jie gali įveikti tokį atstumą, yra signalas apie būtinybę stiprinti oro erdvės kontrolę.
Tai taip pat atskleidžia naują karo realybę, tai pigūs, bet veiksmingi dronai tampa „vargšo sparnuotąja raketa“. Jų masinis naudojimas gali testuoti NATO gynybos sistemas ir parodyti, kiek greitai bei efektyviai sąjunga geba reaguoti.
