Dirbtinis intelektas vis labiau įsitvirtina ne tik taikios paskirties įrenginiuose, bet ir ginkluotėje. Vienas iš pavyzdžių – naujos kartos Rusijos bepiločiai „Šahed“ dronai, aprūpinti DI sistema, kuri geba savarankiškai aptikti ir atakuoti taikinius.
Nors šie įrenginiai sukurti siekiant didesnio efektyvumo mūšio lauke, realybėje jie kelia vis didesnį pavojų civiliams gyventojams. Ši tendencija kelia didelį susirūpinimą tarptautinei bendruomenei.
Didžiausias iššūkis yra tai, kad tokie dronai nesugeba atskirti, ar jų taikinys yra karinis objektas, ar civilis automobilis. Tai pavertė bepiločius nevaldomais ginklais, kurie gali smogti bet kam ir bet kur.
Šią problemą pabrėžė ir žinomas Vokietijos leidinio „Bild“ analitikas Julianas Röpcke, kuris teigė, jog tokie įrenginiai tampa tarsi atsitiktinės mirties įrankiais.
Nors Vakarai taip pat kuria DI paremtus dronus, jų naudojimas dažniausiai ribojamas operatorių kontrole, priešingai nei Rusijoje, kur sprendimų priėmimas vis labiau perleidžiamas pačiai mašinai. Tai atveria itin pavojingą kelią į vis labiau robotizuotą karą, kuriame žmonių kontrolė tampa tik papildoma, bet nebūtinai būtina sąlyga.
Rusijos dirbtiniu intelektu valdomi dronai: nebe kariai, o algoritmai
Pasak Juliano Röpcke, Rusija šiuo metu naudoja „Šahed“ tipo bepiločius, kuriuose įdiegtos mašininio matymo sistemos. Šie dronai veikia be nuolatinės operatoriaus kontrolės, o jų gebėjimas skirti taikinius yra primityvus.
Jie gali klaidingai palaikyti šeimos automobilį karių transportu ir atakuoti nekaltus žmones. Röpcke pateikė Sumų regiono pavyzdį, kur dronai smogė autobusams.
Tokie incidentai tampa vis dažnesni, nes DI veikiantys įrenginiai veikia pagal „atpažink ir sunaikink“ algoritmą, kuriam svarbus tik judantis objektas, o ne jo paskirtis ar statusas.
Vakarų požiūris: dirbtinio intelekto naudojimas, bet su atsakomybe
Nors ir Vakarai naudoja dronus su dirbtiniu intelektu, tokie įrenginiai dažniausiai veikia hibridiniu principu – algoritmas analizuoja informaciją, tačiau sprendimą dėl smūgio priima žmogus. Tai iš esmės skiriasi nuo rusiško modelio, kuriame DI priima sprendimą automatiškai.
Pavyzdžiui, Vokietijos tiekia Ukrainai „HF1“ bepiločius iš bendrovės „Helsing“, kurie taip pat turi AI funkcionalumą, tačiau jų veiklą reguliuoja operatoriai.
Tikslas yra maksimaliai sumažinti civilių aukų tikimybę ir išlaikyti kontrolę kovos lauke.
Kylanti grėsmė: kas toliau?
Karinės inovacijos neretai lenkia teisinius ar etinius standartus. Šiuo metu nėra vieningo tarptautinio susitarimo dėl dirbtinio intelekto taikymo karyboje.
Tai reiškia, kad valstybės, turinčios mažiau skrupulų, kaip Rusija, gali išnaudoti šias technologijas visai kitaip nei Vakarai.
Julianas Röpcke pabrėžia, kad Rusijos AI dronai jau dabar naudojami ne tik fronte, bet ir tolokai nuo aktyvių kovos zonų, o tai padidina tikimybę, kad bus pažeisti civiliai objektai. Iš esmės, bet kuris judantis taikinys už 200 kilometrų nuo starto vietos gali būti laikomas priešu.
Nauji dronai, nauji karai?
Priminsime, kad birželio 21 dieną Charkivas buvo atakuotas naudojant dar vieną naują droną – „Molnija“. Tai įrodo, kad Rusija nuolat plečia bepiločių arsenalą ir eksperimentuoja su DI sistemomis, kurios veikia neprognozuojamai.
Dėl tokios technologinės krypties kariniai konfliktai tampa vis labiau nevaldomi, o jų padariniai sunkiai prognozuojami. Jei DI sprendimus kare ims priiminėti dažniau nei žmonės, žmoniškumo samprata mūšio lauke taps tik praeities dalimi.
