Budlėja Dovido, dar vadinama drugelių krūmu, iš pirmo žvilgsnio atrodo tarsi sodininkų svajonė. Nuo birželio iki spalio ji užlieja sodą spalvomis ir gyvybe, pritraukdama daugybę ryškiasparnių drugelių. Tačiau šis grožis slepia ir kitą pusę, tai dėl savo savybių ši rūšis daugelyje šalių yra uždrausta arba įtraukta į invazinių augalų sąrašus.
Budlėja Dovido (Buddleja davidii) kilusi iš Kinijos kalnų regionų, taip pat randama Tibete ir Japonijoje. Į Europą ir Šiaurės Ameriką ji atkeliavo XIX amžiuje, kai buvo pristatyta botanikos soduose kaip patrauklus, lengvai prižiūrimas augalas. Dėl atsparumo ligoms, sausrai ir paprastos priežiūros ji greitai išpopuliarėjo tarp sodininkų. Šis augalas išsiskiria tuo, kad visą vasarą ir rudens pradžią nuolat gamina didelius kiekius nektaro.
Jo smailūs žiedynai gali siekti net 40 centimetrų ilgį, o spalvų įvairovė apima baltus, rožinius, violetinius ir sodriai purpurinius atspalvius. Tokia gausi ir įvairi žiedų pasiūla tampa ypač patraukli vabzdžiams, turintiems ilgas straubliukines burnas, tarp jų ir drugeliams. Tai padeda augalui sėkmingai apsidulkinti ir žavi žmonių akis, tačiau už natūralių buveinių ribų budlėja kelia grėsmę vietinei augmenijai.
Invazinė grėsmė
Dėl savo savybių budlėja Dovido daugelyje šalių pripažinta invazine rūšimi. Tokių sprendimų ėmėsi Jungtinė Karalystė, Naujoji Zelandija, Nyderlandai, Vokietija ir kai kurios JAV valstijos. Šio augalo sėklos yra labai lengvos ir vėjo gali būti išnešiotos į didelius atstumus.
Budlėja geba augti itin skurdžiomis sąlygomis, tai įsikuria net uolų plyšiuose, šaligatvių įtrūkiuose ar geležinkelių sankasose, išstumdama vietinius augalus. Net miestų centruose galima pamatyti, kaip ji apauga senas sienas ar griuvėsius, o dėl spartaus augimo ir gebėjimo atsinaujinti ją sunku išnaikinti.
Poveikis biologinei įvairovei
Nors budlėja dar vadinama drugelių krūmu, jos teikiama nauda drugeliams yra ribota. Ji aprūpina suaugusius drugelius nektaru, tačiau nėra tinkama vieta dėti kiaušinėlius ar maitinti vikšrus, nes jos lapai šiems vabzdžių vystymosi etapams nėra patrauklūs.
Tai reiškia, kad budlėja neskatina drugelių populiacijos augimo, o tik suteikia trumpalaikį maisto šaltinį. Be to, plisdama ji išstumia vietines rūšis, kurios yra svarbios daugelio vabzdžių mitybai ir gyvenimui.
Alternatyvos ir atsakinga priežiūra
Norint mėgautis panašiu grožiu, bet išvengti invazijos grėsmės, galima rinktis kitus augalus. Pavyzdžiui, siauralapė levanda (Lavandula angustifolia), purpurinė ežiuolė (Echinacea purpurea), plokščiasis prūšnys (Ceanothus thyrsiflorus) ar kvepiantis klėtrinis (Clethra alnifolia) gali būti puiki alternatyva. Jei vis dėlto nusprendžiama auginti budlėją Dovydo, patariama rinktis sterilias veisles, kurios nesubrandina sėklų, arba reguliariai šalinti žiedynus ir naikinti jaunas atžalas, kad augalas nesiplėstų nekontroliuojamai.
Budlėja Dovido neabejotinai yra dekoratyvus ir akį traukiantis augalas, tačiau jos auginimas reikalauja atsakomybės. Sodininkams verta apsvarstyti galimybę pakeisti ją vietiniais augalais, kurie ne tik džiugina akį, bet ir prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo bei vietinių vabzdžių populiacijos stiprinimo. Tokiu būdu galima išlaikyti sodą gyvybingą ir gražų, nepakenkiant aplinkai.
