Net du trečdaliai jaunų lietuvių vaikystėje patyrė smurtą, nepriežiūrą bei sunkumus šeimoje. Toks ankstyvasis patyrimas yra susijęs su rizikingu elgesiu suaugus bei didesne bandymų žudytis rizika.
Pasaulio sveikatos organizacijos užsakymu atlikto tyrimo „Neigiama vaikystės patirtis” duomenimis, apklausus 1636 19-21 metų studentus iš 11-os skirtingų valstybinių aukštųjų mokyklų paaiškėjo, kad net trečdalis jų vaikystėje patyrė fizinę ir psichologinę nepriežiūrą, pavyzdžiui, neturėdavo pakankamai maisto ar jautėsi nemylimi. Psichologinį smurtą patyrė 6,6 proc. vyrų ir 7,8 proc. moterų. Fizinį smurtą patyrė 9,4 proc. vyrų ir 7,2 proc. moterų. Seksualinį smurtą vaikystėje patyrė 3,5 proc. vyrų ir 6 proc. moterų.
18,9 proc. vyrų ir 29,1 proc. moterų gyveno šeimose, kuriose buvo priklausomų nuo alkoholio ar narkotikus vartojančių asmenų. 11,4 proc. vyrų ir 17,8 proc. moterų yra stebėję naudojamą smurtą prieš motiną ar pamotę. Tėvų išsiskyrimą ar skyrybas patyrė apie penktadalis tiriamųjų.
Trečdalis respondentų nepatyrė nė vienos neigiamos patirties vaikystėje, tačiau du trečdaliai tiriamųjų išgyveno bent vieną neigiamą patirtį. Keturių ar daugiau formų neigiamą patirtį išgyveno 8,3 proc. vyrų ir 13,9 proc. moterų.
Nustatyta, kad tie asmenys, kurie vaikystėje patyrė psichologinį, fizinį bei seksualinį smurtą, nepriežiūrą, įvairių sunkumų šeimoje (psichoaktyvių medžiagų vartojimą, smurtą, šeimos nario įkalinimą, gyvenimą su psichinių sutrikimų turinčiais asmenimis, tėvų skyrybas), suaugę yra dažniau linkę įsitraukti į rizikingą elgesį. Tose asmenų grupėse, kurios susidūrė su daugiau neigiamos patirties formų, buvo daugiau vartojusių psichotropines medžiagas, rūkančių ir anksčiau nei kiti pradėjusių lytinį gyvenimą. Neigiamas patyrimas vaikystėje taip pat susijęs su didesne bandymų žudytis rizika. Keturias ar daugiau (iš dešimties neigiamos patirties kategorijų) neigiamas patirtis išgyvenusių asmenų bandymų žudytis rizika yra 13,4 karto didesnė nei tų, kurie nepatyrė nė vienos neigiamos patirties.
Pasak „Vaikų linijos” vadovo Roberto Povilaičio, iš tyrimo rezultatų aiškiai matome, kad neigiama patirtis vaikystėje yra susijusi su tuo, kiek mes rizikingai elgsimės vėliau. „Siekiant sušvelninti neigiamos patirties poveikį, mūsų – suaugusiųjų – vaidmuo tampa labai svarbus. Tikiuosi, kad tyrimas paskatins dar kartą grįžti prie diskusijos apie fizinių bausmių naudojimą vaikų auklėjime ir padės suprasti, kad jos nėra naudinga patirtis. Siekdami turėti dvasiškai sveikesnius piliečius po dvidešimties metų, sprendimus turime priimti jau šiandien”, – sako R. Povilaitis.
„Vaikų linija” nuo 2004m. vykdo kampaniją „BE PATYČIŲ”, kurios įgyvendinimo metu išleido pirmąją lietuvišką nemokamą literatūrą mokykloms, organizavo tarptautines konferencijas, sukūrė interneto svetainę www.bepatyciu.lt, pritraukė žinomus visuomenei žmones sprendžiant patyčių problemą, inicijavo savaitę „BE PATYČIŲ” bei kitais būdais prisidėjo prie gerosios patirties sprendžiant smurto ir patyčių problemas sklaidos.
