Vidaus degimo varikliai, ypač dyzeliniai, jau daugelį metų laikomi vienu iš didžiausių aplinkos teršėjų. Tačiau ar jie iš tiesų taip smarkiai nusileidžia vis labiau populiarėjantiems elektromobiliams?
Norint sąžiningai atsakyti į šį klausimą, būtina vertinti ne tik išmetamą CO2 kiekį važiuojant, bet visą automobilio gyvavimo ciklą, nuo gamybos iki utilizavimo. Ir štai čia paaiškėja, kad ekologinis vertinimas nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Jau 2017 metais Švedijos aplinkos instituto atliktas tyrimas atskleidė, kad ličio jonų akumuliatorių gamyba yra labai tarši. Apskaičiuota, jog vienos kilovatvalandės akumuliatoriaus pagaminimas atmosferą papildydavo 150–200 kg CO2.
Kadangi šiuolaikiniuose elektromobiliuose montuojami 60–85 kWh talpos akumuliatoriai, vien jų gamyba reiškia 5,3–17,5 tonos CO2 išmetimą į aplinką – dar net nepradėjus važiuoti.
Kuo daugiau niuansų – tuo sudėtingesnė tiesa
Panašių išvadų pateikė ir Danijos įmonė „Dinex“, kuri specializuojasi aplinkai draugiškose technologijose sunkiajam transportui. Jų analizėje „Breaking down the CO2 math“ buvo palygintas dyzelinių ir elektrinių sunkvežimių viso gyvavimo ciklo CO2 pėdsakas.
Nors elektromobiliai važiuodami beveik neteršia, viskas keičiasi pažvelgus plačiau. Elektrinių sunkvežimių pranašumas važiavimo metu akivaizdus, vienintelis pastebimas taršos šaltinis yra padangų ir stabdžių susidėvėjimas.
Tačiau reikšminga tarša atsiranda akumuliatorių gamybos metu. Be to, svarbų vaidmenį čia atlieka ir tai, kokia elektros energija kraunamas automobilis – ar tai būtų vėjas, ar akmens anglis.
Didelė gamybinė CO2 kaina
Kaip ir švedų tyrimas, danų analizė parodė, kad kuo didesnė akumuliatoriaus talpa, tuo labiau išauga emisijos lygis dar prieš automobilį paleidžiant į kelią. Kai kuriais atvejais emisija tokia didelė, kad sunaikina visus ekologinius pranašumus, kuriuos elektromobilis įgytų eksploatacijos metu.
Tuo pat metu naujos kartos dyzeliniai varikliai tapo itin efektyvūs ir švaresni, išmetamųjų dujų standartai verčia gamintojus siekti vis mažesnio taršos lygio.
Rezultatai rodo, kad elektriniai sunkvežimiai, nors ir išmeta apie 7 proc. mažiau CO2 nei nauji dyzeliniai, tam, kad kompensuotų akumuliatorių gamybos metu išmestą CO2, turi nuvažiuoti daugiau nei 500 tūkst. kilometrų.
Dar geresni rezultatai užfiksuoti biodieseliu varomose transporto priemonėse, CO2 emisiją galima sumažinti iki 90 proc. Tokie rezultatai praktiškai prilygsta nuliniam emisijos lygiui.
Kai elektra – ne tokia žalia, kaip atrodo
Tiek šis, tiek kiti tyrimai pabrėžia, kad elektromobilių ekologija stipriai priklauso nuo elektros energijos kilmės. Šalyse, kur dominuoja atsinaujinantieji šaltiniai, elektromobiliai tikrai prisideda prie taršos mažinimo.
Tačiau ten, kur elektros tiekimas remiasi akmens anglimi, kaip, pavyzdžiui, Lietuvoje ar Lenkijoje, CO2 kiekis, išskiriamas per įkrovimą, gali būti prilyginamas ar net viršyti tą, kurį sukuria dyzelinis variklis.
Šį požiūrį patvirtina ir Vokietijos analitikų bendrovės „Berylls Strategy Advisors“ tyrimas. Jų išvadoje teigiama, kad klimato pokyčiams visiškai nesvarbu, ar CO2 atsirado iš automobilio duslintuvo, ar iš anglimi kūrenamos elektrinės kamino, poveikis aplinkai išlieka tas pats.
Ne viskas juoda ir balta
Kalbant apie automobilių ekologiją, tampa aišku, kad vienas sprendimas negali būti taikomas visiems atvejams. Elektromobiliai turi potencialą būti švaresni, tačiau tik tada, kai visas jų gyvenimo ciklas paremtas tvariomis energijos formomis ir švaria gamyba.
Kol to nėra – nauji dyzeliniai modeliai ar biodieselis kartais gali būti net geresnė alternatyva. Tad prieš perkant elektromobilį, verta ne tik suskaičiuoti galimas sutaupytas išlaidas degalams, bet ir atsakingai pasidomėti, iš kur atkeliauja jūsų elektros energija.
Tik tada galima objektyviai spręsti, ar pasirinkimas iš tiesų prisideda prie mažesnės taršos ar tik ją perkelia į kitą vietą.
