Europos Centriniam Bankui (ECB) penktą kartą iš eilės palikus galioti 2 proc. dydžio palūkanų normą, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus prognozuoja, kad kitą kartą susirinkusi banko Valdančioji taryba palūkanas gali nuspręsti tiek mažinti, tiek didinti.
„Tikimybė, kad kitu sprendimu bus didinama arba mažinama palūkanų norma, šiuo metu, mano galva, yra ta pati – ji yra 50 ant 50. Kada tas sprendimas bus – niekas nežino“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Šimkus.
„Esant tokiai iš principo neapibrėžtai tarptautinei, geopolitinei aplinkai, išaugusioms rizikoms, mes turime būti pasirengę įvairiems scenarijams“, – tikino LB vadovas.
ECB pagrindinę indėlių palūkanų normą ties 2 proc. riba išlaiko nuo 2025 m. liepos, bankas skelbė, kad tai susiję su tuo, kad euro zonos ekonomika išlieka atspari sudėtingomis pasaulinėmis aplinkybėmis.
G. Šimkaus teigimu, praėjusiais metais Bendrijos šalių ekonomika auga sparčiau nei prognozuota 2024-ųjų gruodį, fiksuotas ir spartesnis nei tikėtasi ketvirčio augimas.
„Įdomus dalykas yra pastebėti, kad apskritai, nepaisant (…) grėsmių ir rizikų, mes 2025-aisiais metais turėsim spartesnį euro zonos augimą, negu buvome numatę 2024-ųjų metų gruodį. Ir tai rodo, kad euro zonos ekonomika iš tiesų buvo viena vertus kur kas atsparesnė, negu buvo matoma, turbūt net sakyčiau, beveik visų metų eigoje“, – kalbėjo jis.
Anot G. Šimkaus, tai susiję su atsargų kaupimu antrąjį metų ketvirtį ir vėliau prasidėjusiu didesniu pramonės ir paslaugų sektorių atsparumu pasaulinės prekybos trikdžiams, taip pat ekonomikos aktyvumu.
„Įdomu pastebėti, kad šita dinamika įeina ir į šiuos metus. Jeigu mes pasižiūrėtume pirkimų vadybininkų indeksus – ar tai būtų paslaugų sektoriaus, ar tai būtų pramonės – tai yra virš 50 proc., kas vėlgi rodo tą augimo perspektyvą“, – aiškino LB valdybos pirmininkas.
Anot jo, nedarbo lygis euro zonoje išliko rekordinėse aukštumose, pernai siekė 6,3 proc. ir mažėjo, lyginant su 2022 m., laisvų darbo vietų skaičius nukrito iki priešpandeminio lygio – 2,9 proc.
Anot LB vadovo, taip pat pastebima tendencija, kad ekonomika prisitaikė prie pastaraisiais metais vis kylančių geopolitinių sukrėtimų, todėl taip smarkiai nebereaguoja į nuolatinius pokyčius.
„Mes jau gyvename ilgą laikotarpį netikrumo ir vis kylančių tokių grėsmių ir rizikų staigių, pradedant COVID pandemija, paskui pasiūlos tiekimo grandinių trūkinėjimu, Rusijos invazija į Ukrainą, energetikos kainų šoku, išaugusiomis geopolitinėmis rizikomis, prekybos nesutarimais. Tai tam tikra prasme ekonomika greičiausiai tampa ir kartu mažiau reaktyvi į tuos pokyčius ir tuos šokus, kurie jau, reikia pripažinti, tampa mūsų kasdienos dalimi“, – teigė G. Šimkus.
„Gyvename pakankamai tokiais audringais laikais, (…) nuo pat 2020-ųjų metų – nežinau, bent penki tokio dydžio šokai, kurie įprastai, sakytum, būdavo tokio lygio maždaug kartą per dešimtmetį. O mes čia per penkis metus penkis faktiškai juos patyrėme“, – pridūrė LB vadovas.
Pasak jo, vertindamas maisto ir paslaugų kainų augimą, ECB prognozuoja, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija euro zonoje laikysis 2 proc. lygyje, tačiau šis dydis dar gali kisti.
„Mes turime suprasti, kad aplink infliaciją, apie apskritai makroekonomines prognozes yra tam tikras neapibrėžtumas. Ir kai mes kalbame apie tokius ribinius dydžius, turime prisiimti ir tam tikrą protingumo kriterijų, kad tai vis tiek yra dydžiai arti 2 proc.“ – teigė G. Šimkus.
„Kai tu ateini į tą laiko tašką ateityje, tai paskui tu jau matai, kiek tu buvai nutolęs nuo to vertinimo ir panašiai. Paraleliai yra daugybė kitų veiksnių, kurių mes šiuo metu tik nežinome ir jie paveiks infliaciją, ekonomikos raidą ateityje“, – sakė jis.
ECB Valdančioji taryba jau anksčiau skelbė neketinanti iš anksto įsipareigoti dėl konkrečios palūkanų normų trajektorijos.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
