Egzotiškosios kleomės auginimas: svarbiausi patarimai, kur sodinti ir kaip prižiūrėti, kad ilgai žydėtų
Kleomė, dar vadinama pająkoveciu, pastaraisiais metais vis dažniau sugrįžta į dekoratyvinius gėlynus kaip ryški, egzotiškai atrodanti vienmetė gėlė. Ji vertinama dėl ilgo žydėjimo ir neįprastų žiedų, kurie gėlyne sukuria aukščio ir lengvumo įspūdį.
Dažniausiai auginama kleomė dygioji (Cleome spinosa), kilusi iš Pietų Amerikos atvirų, saulėtų vietovių. Dėl tokios kilmės augalas gerai pakelia kaitrą ir intensyvią saulę, o palankiomis sąlygomis užauga maždaug iki 80–150 centimetrų.
Didžiausias kleomės akcentas – purūs, rutuliški žiedynai, sudaryti iš keturlapių žiedų su ilgais kuokeliais. Jie dažniausiai būna balti, rožiniai, purpuriniai ar alyviniai, o ilgi kuokeliai suteikia žiedams voratinklį primenančią išvaizdą.
Kleomė yra ne tik dekoratyvi, bet ir naudinga biologinei įvairovei: žiedai išskiria nektarą ir pritraukia apdulkintojus, įskaitant bites bei drugelius. Dėl to ją verta įtraukti į gėlynus, kuriuose siekiama palaikyti vabzdžių įvairovę ir prailginti nektaro šaltinių sezoną.
Kada sėti ir kada sodinti į dirvą?
Kleomė paprastai dauginama sėklomis, kurias rekomenduojama sėti kovo arba balandžio mėnesiais į dėžutes ar vazonėlius po priedanga. Šilumoje, maždaug 18–20 laipsnių temperatūroje, sėklos dažniausiai sudygsta per 14–20 dienų.
Daigams išleidus kelis tikruosius lapus, jie persodinami į atskirus indelius, kad sustiprėtų šaknų sistema. Į atvirą gruntą kleomė sodinama antroje gegužės pusėje, kai nebelieka šalnų rizikos, nes šis augalas nėra atsparus šalčiui.
Sodinant verta palikti daugiau erdvės, nes kleomė išaugina tvirtus, šakotus stiebus ir didelius lapus. Dažna praktika – sodinti maždaug 50 x 50 centimetrų atstumais ir rinktis grupes, kad aukšti žiedynai gėlyne atrodytų vientisai.
Kur ji geriausiai augs?
Kleomė geriausiai jaučiasi šiltoje, saulėtoje ir nuo vėjo apsaugotoje vietoje. Dirva turėtų būti derlinga, humusinga ir lengvai drėgna, tačiau svarbu vengti sunkaus, užmirkstančio grunto, nes jame šaknys greičiau pradeda skursti.
Šviesa yra vienas svarbiausių veiksnių: kuo daugiau saulės, tuo gausesnis žydėjimas ir tvirtesni stiebai. Pusiau pavėsyje ji taip pat augs, tačiau dažniau ištįsta, o žiedai būna mažiau įspūdingi.
Laistymas, tręšimas ir žydėjimo ypatumai
Kleomė žydi nuo liepos iki spalio, o po žydėjimo subrandina ilgus ankštinius vaisius su smulkiomis sėklomis. Norint išlaikyti dekoratyvumą kuo ilgiau, svarbu reguliariai laistyti, kad dirva būtų tolygiai drėgna, bet ne permirkusi.
Tręšimas ypač aktualus intensyviai augančioms vienmetėms: dažnai rekomenduojamos trąšos su didesniu kalio kiekiu, skatinančiu žydėjimą. Antroje vasaros pusėje gali pradėti gelsti ir kristi apatiniai lapai, todėl stabilus drėgmės režimas padeda ilgiau išlaikyti tvarkingą augalo vaizdą.
Kleomė tinka sodinti palei tvoras, sieneles ar gėlyno foną, kur jos aukštis tampa privalumu. Ji taip pat vertinama kaip skinta gėlė, nes vazoje gali išsilaikyti iki maždaug dviejų savaičių, jei vanduo reguliariai keičiamas.
