Lenkijoje kilo diskusijos dėl naujo projekto, kuriuo siekiama sugriežtinti atsakomybę už kelių eismo pažeidimus. Idėja atrodo aiški, tai padidinti saugumą keliuose, tačiau, pasak nepriklausomų ekspertų, kai kurie siūlomi sprendimai yra nelogiški ir sunkiai įgyvendinami praktikoje.
Janusz Popiel, asociacijos „Alter Ego“, teikiančios pagalbą nukentėjusiems eismo įvykiuose ir avarijose, vadovas šiuos pakeitimus pavadino „baudžiamuoju primityvizmu“. Liepos pradžioje į Seimą pateiktas projektas, kurį patvirtino Ministrų Tarybos nuolatinis komitetas.
Jo pavadinimas, tai įstatymas dėl kai kurių teisės aktų pakeitimų, siekiant pagerinti kelių eismo saugumą. Viena svarbiausių naujovių yra numatyta galimybė skirti laisvės atėmimo bausmę vairuotojams, kurie ženkliai viršija leistiną greitį. Taip pat numatoma galimybė skirti visą gyvenimą galiojantį draudimą vairuoti, jei vairuotojas nepaiso anksčiau pritaikytų draudimų.
Ekspertas Popiel komentuoja, kad šis projektas atrodo parašytas skubotai, tarsi be specialistų analizės. Jo nuomone, tokie sprendimai labiau remiasi politiniais ar populistiniais sumetimais nei realiu poreikiu didinti saugumą.
Grėsmė dėl neaiškių formuluočių
Vienas iš didžiausių klausimų kilo dėl naujai parengto Baudžiamojo kodekso straipsnio 178C. Pagal jį laisvės atėmimu nuo trejų iki penkerių metų galėtų būti baudžiamas asmuo, kuris vairuoja transporto priemonę itin pažeisdamas kelių eismo taisykles ir viršija greitį daugiau nei puse leistino greičio greitkelyje ar dvigubai kitose keliuose.
Tai reikštų, kad už važiavimą 150 km/h greičiu ten, kur leidžiama 100 km/h, vairuotojas galėtų būti nuteistas kalėjimu. Dar absurdiškiau atrodo kitas atvejis. Jeigu greitis autostradoje ribojamas ženklu iki 110 km/h, tai kalėjimo bausmė grėstų tik viršijus 220 km/h, nes ribojimas skaičiuojamas dvigubai.
Taigi susidaro paradoksas, kad pavojingesniu keliu su papildomais apribojimais vairuotojas galėtų važiuoti greičiau, nei nauja, platesne autostrada be papildomų ženklų, ir atsakomybė būtų taikoma tik pasiekus absurdiškai didelį greitį.
Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį į straipsnio 115 nuostatą, kuri apibrėžia vadinamuosius nelegalius lenktynių atvejus. Pagal naująją formuluotę, tai yra situacija, kai bent du vairuotojai konkuruoja, norėdami kuo greičiau įveikti tam tikrą kelio atkarpą, pažeisdami saugumo taisykles.
Popiel sako, kad praktikoje ši nuostata kelia daug neaiškumų. Jei du vairuotojai sankryžoje pradeda varžytis, neaišku, ar tai jau bus laikoma nelegaliomis lenktynėmis, nes niekas nežino, kur tiksliai prasideda ar baigiasi tas „nustatytas kelio ruožas“.
Kitų šalių patirtis
Popiel pateikia pavyzdžių, kaip šias problemas sprendžia kitos Europos šalys. Jungtinėje Karalystėje vietoje sudėtingų sąvokų naudojamos paprastesnės, tai neatsargi arba pavojinga vairavimo praktika. Jei dėl pavojingo vairavimo įvyksta mirtinas eismo įvykis, vairuotojui gali grėsti net iki gyvos galvos laisvės atėmimo bausmė.
Prancūzijoje šių metų liepą priimtas naujas baudžiamojo kodekso pakeitimas, pagal kurį atsirado aiški sąvoka „kelių žmogžudystė“. Šiame įstatyme dešimtyje punktų tiksliai nurodyta, kada toks nusikaltimas laikomas įvykusiu.
Ar projektas pagerins saugumą?
Eksperto teigimu, bet kokie įstatymų pakeitimai turi būti paremti nuodugniomis analizėmis, o ne populistinėmis idėjomis ar visuomenės nuotaikomis. Jo nuomone, naujasis projektas kelia daugiau painiavos nei naudos.
Kelių eismo taisyklių pažeidėjai tikrai turėtų jausti atsakomybę, tačiau įstatymai turi būti aiškūs ir logiški, kad juos būtų galima taikyti praktikoje.
Naujieji siūlymai, kurie numato kalėjimą už greičio viršijimą, sukėlė rimtą diskusiją visuomenėje ir tarp ekspertų. Nors siekiama kilnaus tikslo, tai padidinti kelių eismo saugumą siūlomos priemonės atrodo nelogiškos, prieštarauja sveikam protui ir gali būti sunkiai pritaikomos realybėje.
Ekspertai pabrėžia, kad kovojant su kelių eismo pažeidimais svarbiausia yra ne griežčiausios bausmės, o aiškūs, nuoseklūs ir praktiškai taikomi įstatymai.
