Aistė Ridikaitė
Argi nuvažiavus į bet kokias lenktynes, žiūrint F1 ar „Dakaro ralį“ per televizorių, Jūsų nekamuoja klausimas, kaip šie bepročiai vairuoja gatvėse? Čia jie lekia, dulkės kyla, varikliai gaudžia… Įdomu, kiek kartų pats žiūrovas pagauna save galvojantį: „O jei aš taip valdyčiau automobilį, kaip smagu būtų paspausti „gazą“ gatvėje.“
Šiuos klausimus „Adrenalino“ komanda uždavė Dominykui Butvilui. Turbūt nepameluosime sakydami, kad jis – greičiausias 2012 metų ralio pilotas, kuris automobilį vairuoja nuo dešimties.
Dominykai, kokį automobilį vairuoji Vilniaus gatvėse?
Gatvėse vairuoju „Mitsubishi Lancer Evolution X“, beveik tokį patį automobilį, kokį vairuoju ralio trasoje. Vos tik atsisėdęs prie šio automobilio vairo supratau, kad tai yra būtent ta mašina, kurią mielai vairuočiau kasdien. Techninės charakteristikos ir mašinos valdomumo savybės mane žavi labiau nei gražios išorės formos – tuo gal šiek tiek skiriuosi nuo įprasto vairuotojo. Net vairuodamas gatvėse iš dalies ruošiuosi varžyboms – „jaukinuosi“ savo automobilį.
Ar tai reiškia, kad viršiji leistiną greitį?
Atvirkščiai. Gatvėse visuomet vairuoju saugiai. Išsikraunu ralio trasoje, taigi gatvėse neturiu poreikio rizikuoti savo ir kitų saugumu. Ypač atsargiai važiuoju, kai turiu keleivių. Vienas važinėju greičiau. Dažnai susilaukiu provokacijų „ką nors pademonstruoti“ ar palenktyniauti tarp šviesoforų, bet retai tam pasiduodu. Lenktynių trasoje parodau viską, ką galiu, o gatvėse ir taip gausu „greitesnių pilotų“.
Tai mums tikrai nereikia bijoti „Evolution“, kriokiančio ir lakstančio po miestą kaip ralio trasoje?
Tikrai ne! Na, būna, kad kaip ir visi kartais kur nors vėluoju ir tenka paskubėti, bet stengiuosi tai daryti saugiai. Rizikingiausia – prarasti dėmesį. Kai vairuoji profesionaliai, išmoksti iš anksto vertinti situaciją ir rasti iš jos saugų išvažiavimą, bet gatvėje yra per daug nenuspėjamų eismo dalyvių – tu ne vienas trasoje! Kartais pasijuokiu iš savęs: kurgi aš skubu, jei už kelių šimtų metrų dar vienas šviesoforas! Geriau penkiomis minutėmis anksčiau išvažiuoti iš namų: nors ir nebaigsiu gerti rytinės kavos, galėsiu atsipūtęs pastovėti spūstyje.
Tai ar turi baudų už greičio viršijimą?
Turiu vieną baudą… Taip sakant „nufotografavo“, bet ten greitį viršijau labai minimaliai. Na, bet tai turbūt visiems pasitaiko, net ir pavyzdingiausiems vairuotojams. Man tai dar viena pamoka, kad gatvėje nedera atsipalaiduoti.
Ką manai apie tuos vairuotojus, kurie dažnai neturėdami jokių vairavimo įgūdžių, o ką jau kalbėti apie su keliu sulimpančias geras padangas, laksto po miesto gatves ir lenktyniauja tarpusavyje?
Manau, kad kaip ir bet kokioje kitoje srityje, pavojingiausia yra pervertinti savo galimybes. Žinoma, visi pasaulio miestai turi savo „gatvių lenktynininkų“, bet tokie žmonės kelia neigiamas asociacijas ir nedaro garbės visai automobilininkų bendruomenei.
Ko galėtum palinkėti tiems žmonėms, kuriems patinka žiūrėti ralį ir kurie norėtų pabandyti patys „pralėkti ratuką“?
Daugėja mėgėjiško tipo lenktynių, kur galima deramai ir saugiai „išsikrauti“ – siūlau išbandyti savo jėgas ten. Tegu pasiima savo mašiną į trasą ir pasikviečia ką nors, kas galėtų pamokyti arba bent jau užtikrinti saugumą. Šalmas, diržai ir pirmyn! Svarbu viską daryti su protu!
Šis straipsnis publikuotas rugsėjo mėnesio „Laikas.lt“ žurnale tema BE GRIMO, kurį galite rasti Vilniaus, Kauno ir Šiaulių viešose vietose arba čia. Kiti numerio straipsniai:
.jpg)
Fotografo R. Vikšraičio socialinių paribių realybė
E. Jakilaitis: „Niekada napanikuoju tiesioginiame eteryje“
Juodas darbas svetur – dideli pinigai?
Imantas Reed: „Aš sakydavau „Ne“, o jie man vis tiek įjungdavo fonogramą“
Natalie Shau+Hideo = prieblandos fotografija
Normalūs bachūrai operuoja kebabą
Interneto komentarų kultūra Lietuvoje
Subjektyvus profesionalaus žiūrovo interviu
