Ekonomistų prognozės, kada 1 euras bus lygus 1 doleriui, atkreipia dėmesį ne tik į didžiuosius makroekonominius iššūkius, pavyzdžiui, infliacijos riziką, bet ir į naujus smulkiojo ir vidutinio verslo rūpesčius.
Už JAV dolerius įsigyjamos žaliavos ar komponentai dabartinėje situacijoje dėl valiutų kursų svyravimų gali išauginti įmonės veiklos kaštus ir pakenkti konkurencingumui. Kita vertus, kiekviena problema yra galimybė – atrasti naujus sprendimus ir įrankius, kuriuos siūlo Lietuvos „fintech“ sektorius.
Lietuvos ir kitų euro zonos valstybių įmonės valiutų keitimo paslaugomis daugiausia naudojasi importuodamos ir eksportuodamos produktus ir paslaugas į trečiąsias šalis, teigia Greta Ranonytė, „fintech“ įmones Lietuvoje vienijančios asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovė.
Pasak G. Ranonytės, asociacijos narių duomenys rodo, kad anksčiau dominavęs prekių importas ir eksportas šiuo metu užleidžia pozicijas paslaugų importui ir eksportui. Valiutų keitimo operacijų vis dažniau prireikia farmacijos sektoriaus verslams, taip pat įvairiems gamintojams, kurie perka energinius išteklius, metalų žaliavas ir kt.
Išankstiniai valiutos kurso fiksavimo sandoriai sulaukia daugiau dėmesio
Bazinė atsiskaitymo už žaliavas valiuta pasaulio rinkose yra JAV doleris, todėl valiutos kurso pokyčiai pastaruoju metu daro ženklią įtaką europietiškų įmonių finansams. Kartu išryškėja ir didesnis poreikis Lietuvoje veikiančių „fintech“ įmonių paslaugoms.
Sektoriuje dirbantys finansų analitikai pastebi, kad dolerio kurso dinamika po JAV prezidento rinkimų siunčia aiškius signalus euro zonos įmonėms ir skatina verslą ieškoti lankstesnių valiutos konvertavimo ir tarptautinių mokėjimų sąlygų. Atitinkamai auga susidomėjimas išankstiniais valiutos kurso fiksavimo sandoriais (angl. FX Forward), kuriais susitariama dėl konkretaus valiutos kurso ateityje – šių sandorių praktika leidžia verslui tiksliai suplanuoti išlaidas bei pajamas ir sklandžiai valdyti su atsiskaitymais susijusius kaštus.
Smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms – geresnės galimybės
Turint skaitmeninius įrankius palyginti, kas siūlo geresnį kursą, ilgai netrunka.
„Siekiame būti lankstesni negu tradiciniai bankai, todėl daug dėmesio skiriame klientams, kurie yra smulkūs ir vidutiniai verslai. Iš mūsų klientai gauna palankesnį keitimo kursą, gali keisti įvairiausias valiutas, taip pat nėra jokių mokesčių – nei sąskaitos atidarymo, nei mėnesinio ar metinio paslaugų vartotojo mokesčio“, – dėsto „fintech“ sektoriaus bendrovės „ArcaPay“ vadovas Virginijus Kaušas.
Kartu jis atkreipia dėmesį, jog operacijos, priskiriamos rizikingoms, pavyzdžiui, susijusios su sankcionuotomis valstybėmis, nevykdomos.
Anot V. Kaušo, smulkus ir vidutinis verslas palankiai vertina galimybę, kad atlikus valiutų konvertavimą interneto platformoje iš karto paprasta nemokamai atlikti mokėjimą įmonės vardu į daugelį pasaulio šalių. Nemokama tarptautinių pavedimų paslauga jau įprato naudotis klientai, kurių veiklai svarbus importas – pavyzdžiui, Lenkijoje, JAV, Kinijoje, Kanadoje ar kitur atliekami pirkimai. „Mūsų verslo modelis toks, kad uždirbame tik iš valiutų konversijos paslaugų teikimo“, – atskleidžia mokėjimo įstaigos „ArcaPay“ vadovas.
Šios įmonės vystomos veiklos potencialą neseniai patvirtino sandoris su stambiu užsienio investuotoju. Įmonę „ArcaPay“ įsigijo Ispanijos banko „Santander“ valdoma Jungtinėje Karalystėje registruota „fintech“ bendrovė „Ebury“. Pasak V. Kaušo, investuotoją patraukė Lietuvoje sukurtas produktas ir verslo įdirbis su klientais Baltijos šalyse.
Mato nišą konkuruoti su bankais
Vertindamas pokyčius rinkoje, V. Kaušas atkreipia dėmesį, kad išankstiniai valiutos kurso fiksavimo sandoriai anksčiau buvo prieinami tik stambioms įmonėms, didžiųjų bankų klientėms. Technologijų pažanga ir finansinių technologijų sektoriaus plėtra iš esmės pakeitė padėtį. Skaitmeninė erdvė leido susikurti plačiam bankų ir kitų partnerių tinklui skirtingose šalyse. Dabar vadinamieji „FX Forward“ sandoriai tampa ir smulkaus, vidutinio verslo praktika – skaitmeninėje platformoje klientai gali patys lengvai ir paprastai užfiksuoti valiutų kursą konkrečiai atsiskaitymo dienai ir taip apsidrausti nuo svyravimų rizikos.
„Šiandien bankai teikia daugybę kokybiškų paslaugų. Juose galima atsidaryti sąskaitas, saugiai laikyti pinigus, investuoti, gauti paskolas ir t. t. Tačiau valiutų keitimo operacijos yra sritis, kur būtent „fintech“ įmonės gali pasiūlyti didesnį konkurencingumą, labiau įsigilinti į smulkaus verslo kliento poreikius, padėti suskaičiuoti ir nuspręsti, kas apsimoka geriausiai“, – mano V. Kaušas, skaičiuodamas, kad jo vadovaujama mokėjimo įstaiga „ArcaPay“ per savo veiklos istoriją jau iškeitė daugiau negu 2 mlrd. eurų ir verslo klientams padėjo sutaupyti apie 10 mln. eurų valiutų konversijos ir mokėjimo operacijų kaštų.
