Ilgą laiką manyta, kad klausytojai be vargo atpažįsta žmogaus kūrybą vien iš skambesio. Tikėta, kad tikra muzika turi savitą žmogišką žymę, kurios neįmanoma atkartoti. Tačiau naujas tyrimas, atliktas aštuoniose šalyse, sugriauna šį įsitikinimą ir parodo, kad beveik niekas nebeatpažįsta, kurie kūriniai sukurti žmonių, o kurie algoritmų.
Eksperimento sąlygos buvo paprastos ir sąžiningos. Dalyviams pateikti trys kūriniai, iš kurių du sukūrė dirbtinis intelektas (DI), o vieną įrašė muzikantai. Net devyni tūkstančiai respondentų iš viso pasaulio beveik visi suklydo. Tik trys procentai teisingai atskyrė žmogaus kūrinį nuo sintetinio.
Daugelis pripažino, kad tokioje situacijoje nebežino, kuo pasitikėti. Jei negali aiškiai atskirti įrašo kilmės, ima abejoti savo klausa. Tai tampa rimtu iššūkiu muzikos industrijai, kuri remiasi pasitikėjimu ir tikrumo jausmu.
Nauji iššūkiai muzikos platformoms
Dirbtiniu intelektu kuriama muzika jau dabar kelia galvos skausmą didžiausioms platformoms. „Deezer“ praneša, kad jų sistemą kasdien užplūsta per penkiasdešimt tūkstančių naujų kūrinių, sukurtų algoritmų. Tai sudaro trečdalį viso srauto.
Dar labiau neramina faktas, kad septyniasdešimt procentų tokių įrašų yra paprasčiausi sukčiavimo bandymai. Jie skirti tik tam, kad sugeneruotų peržiūras ir atneštų pajamų. Tokie kūriniai užima vietą rekomendacijose ir mažina realių atlikėjų matomumą.
Klausytojai nori aiškiai žinoti, kada girdi žmogaus kūrybą, o kada algoritmų generuotą foną. Tai nėra bandymas blokuoti tokią muziką, o tik siekis suprasti, su kuo susiduria klausytojas.
Bandymas suvaldyti chaotišką situaciją
„Deezer“ teigia turintis technologiją, kuri aptinka algoritmų sukurtus kūrinius. Tokie įrašai išmetami iš rekomendacijų, nors lieka prieinami kataloge. Vis dėlto pati platforma pripažįsta, kad sistema dar nėra tobula, todėl veikia itin atsargiai.
Bendrovė taip pat žada griežtinti taisykles turinio tiekėjams, mažinti uždarbius įtartinoms paskyroms ir, jei reikės, visiškai šalinti masiškai generuojamas dainas. Kiekvienas žingsnis turi būti atliekamas apgalvotai, nes klaidos gali sukelti konfliktą su tikrais atlikėjais.
Situacijai vis labiau prastėjant, didėja spaudimas sukurti aiškias taisykles, kurios apsaugotų kūrėjus ir bendrą muzikos kokybę.
Dirbtinio intelekto kūriniai kyla į viršų
To paties tyrimo paskelbimo savaitę įvyko dar vienas precedentas. DI panaudojęs projektas „Breaking Rust“ su daina „Walk My Walk“ pakilo į JAV „country“ muzikos topų viršų. Vien „Spotify“ platformoje kūrinys surinko daugiau nei tris milijonus perklausų.
Tai ženklas, kad algoritmai jau geba kurti įrašus, atitinkančius radijo standartus ir konkuruojančius su muzikantų darbais. Pavojus išryškėja tada, kai šios technologijos pradedamos naudoti ne kūrybai, o pigiems simuliakrams (kopijoms be originalo) masiškai generuoti.
Vis daugiau žmonių nori, kad būtų aiškiai nurodyta, kada muzika sukurta algoritmų. Lygiagrečiai kyla reikalavimas nebeaprūpinti DI modelių teisių saugomais įrašais be atlikėjų sutikimo. Tai gali tapti viena pagrindinių ateities kovų sričių.
Ar dirbtinė muzika pakeis kūrėjus?
Vis dažniau kyla klausimas, ar dirbtinis intelektas atims iš žmonių kūrybos erdvę. DI sugeba kurti muziką, kuri garsiniu požiūriu beveik prilygsta žmogaus darbams. Tačiau algoritmai neturi vieno dalyko, kurio neįmanoma automatizuoti. Žmogiško impulso ir intencijos.
Geriausi kūriniai gimė iš emocijų, protesto ar vidinio nerimo. Technologija gali atkurti stilių, bet ne vidinę priežastį, dėl kurios muzika apskritai atsiranda. Tai erdvė, kur žmogus vis dar turi nepakeičiamą vaidmenį.
