Šunys jau tūkstančius metų vadinami „geriausiu žmogaus draugu“ – tai ilgas laikotarpis, per kurį, rodos, turėjome puikiai vieni kitus perprasti. Vis dėlto naujas Arizonos valstijos universiteto Šunų elgsenos tyrimų laboratorijos darbas rodo, kad šeimininkai ne visuomet tiksliai perskaito savo augintinių emocijas.
Paaiškėjo, kad mūsų pačių nuotaika gali reikšmingai iškreipti tai, kaip vertiname šunų jausmus.
Gyvūnų elgsenos tyrėjai Holly Molinaro ir Clive’as Wynne’as anksčiau šiais metais paskelbė tyrimą, kuriame parodė, kad šeimininkų suvokimas apie šunų emocijas gali priklausyti nuo situacijos. Pavyzdžiui, mes dažniau manome, kad šuo yra laimingesnis parke nei maudantis vonioje, nepaisant to, kokius signalus jis iš tikrųjų siunčia.

„Nors žmonės mano žinantys, ką jų šuo jaučia, nustatėme, kad emocijos dažnai vertinamos pagal situaciją“, – aiškino Molinaro, komentuodama ankstesnį tyrimą.
Naujame darbe Molinaro ir Wynne’as gilinosi į dar vieną veiksnį, galintį paveikti žmogaus gebėjimą suprasti šuns emocijas – tai paties žmogaus nuotaika.
Tyrimui jie pakvietė 300 studentų, kurie turėjo įvertinti vaizdo įrašus, kuriuose šunys demonstruoja aiškiai teigiamas, neutralias arba neigiamas emocines būsenas. Kad aplinka nedarytų įtakos vertinimui, visų vaizdo įrašų fonai buvo užtamsinti.
Pirmojo eksperimento metu dalyvių nuotaika buvo kryptingai pakeista – į teigiamą, neutralią arba neigiamą – naudojant su gyvūnais nesusijusius vaizdus, tokius kaip peizažai ar žmonių nuotraukos. Tai – psichologiniuose tyrimuose plačiai taikomas ir veiksmingas metodas. Nors toks nuotaikos formavimas aiškiai paveikė dalyvių savijautą, jis neturėjo pastebimos įtakos tam, kaip jie vertino šunų emocines būsenas. Toks rezultatas tyrėjams buvo netikėtas.

Antrajame eksperimente tyrėjai sukūrė specialiai šiam tikslui pritaikytas nuotraukas nuotaikai formuoti – tai buvo tik šunų atvaizdai iš standartizuoto emocinio poveikio vaizdų rinkinio. Ši medžiaga taip pat sėkmingai sukėlė teigiamą, neutralią arba neigiamą dalyvių nuotaiką, tačiau jos poveikis gebėjimui perskaityti šunų emocijas pasirodė esąs dar labiau gluminantis.
Paaiškėjo, kad dalyviai, kurių nuotaika buvo sužadinta teigiama linkme, linko šunis vertinti kaip liūdnesnius, nei jie iš tikrųjų buvo. Tuo tarpu neigiamai nuteikti žmonės dažniau teigė, kad šunys atrodo laimingesni, nei rodė objektyvūs elgesio požymiai.
Šie rezultatai rodo, kad mūsų šališkumas vertinant šunų emocijas yra gerokai sudėtingesnis, nei manyta anksčiau. Tyrėjų teigimu, šioje srityje dar reikia daug darbo.
„Vien JAV gyvena maždaug 80 milijonų šunų. Stengiamės padėti žmonėms ir jų šunims gyventi kartu kuo geriau“, – sako Wynne’as.
Jau žinoma, kad laikas, skiriamas šuns poreikiams suprasti ir tenkinti, didina tikimybę užauginti saugų, atsparų stresui augintinį. Tokie tyrimai gali padėti gerinti gyvūnų gerovę ir veiksmingiau padėti agresyviems, nerimastingiems ar dėl streso kenčiantiems šunims.

