Nuotolinis darbas, kelionės ir prisijungimai prie viešųjų belaidžių tinklų atveria patogias galimybes, tačiau kartu kelia ir didesnę riziką mūsų duomenims. Todėl nenuostabu, kad pastaruoju metu VPN paslaugos tapo itin populiarios.
Vis dėlto dalis vartotojų klaidingai įsitikinę, kad ši priemonė suteikia visišką apsaugą nuo visų kibernetinių grėsmių. Ekspertas aiškina, kad VPN yra svarbus saugumo įrankis, bet jis negali pakeisti kitų specializuotų apsaugos priemonių. Kodėl?
VPN (angl. Virtual Private Network, liet. virtualus privatus tinklas) – tai technologija, kuri sukuria užšifruotą „tunelį“ tarp jūsų įrenginio ir interneto.
Kaip aiškina „Baltimax“ kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas Lukas Apynis, VPN suteikia daug naudos, tačiau problema atsiranda tuomet, kai vartotojai šią technologiją pasirenka kaip vienintelę kibernetinio saugumo priemonę, tikėdamiesi, jog ji apsaugos nuo visų galimų grėsmių internete.
Šį klaidingą įsitikinimą neretai sustiprina rinkodaros teiginiai, pristatantys VPN kaip universalią skaitmeninio saugumo priemonę, galinčią pakeisti net ir antivirusinę apsaugą. Vis dėlto realybė yra kitokia – VPN atlieka tik dalį saugumo funkcijų ir negali pakeisti specializuotų apsaugos priemonių.
„VPN nėra skirtas kovoti su virusais ar kenkėjiškomis programomis – jo pagrindinė užduotis yra užšifruoti interneto srautą ir paslėpti vartotojo tapatybę“, – pabrėžia vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius Lukas Apynis.
Jis aiškina, jog iš tiesų VPN veikia kaip saugus tunelis tarp įrenginio ir interneto. Jūsų duomenys, naršymo įpročiai ir prisijungimai yra šifruojami, todėl piktavaliai internete jų nepasiekia.
Taip pat VPN leidžia paslėpti jūsų IP adresą, kad nebūtų įmanoma tiksliai nustatyti, iš kur jungiatės. Ši funkcija ypač naudinga jungiantis prie viešųjų tinklų – kavinių, oro uostų ar viešbučių belaidžio interneto, kur dažnai veikia kibernetiniai nusikaltėliai.
Kibernetinio saugumo sprendimai ir VPN – kuo skiriasi?
Iš pirmo žvilgsnio tiek VPN, tiek kenkėjiškų programų apsaugos sistemos gali atrodyti atliekantys panašią funkciją – saugoti nuo internete tykančių grėsmių. Tačiau jų paskirtis iš esmės skiriasi.
- kibernetinio saugumo sprendimai (visuomenėje paprastai vadinami antivirusinėmis programomis, nors jų funkcionalumas yra gerokai platesnis) aptinka, blokuoja ir pašalina kenkėjiškas programas, virusus, trojanus bei kitas grėsmes. Modernios sistemos taip pat dažnai siūlo apsaugą nuo sukčiavimo (angl. phishing) atakų, kenksmingų nuorodų, užkerta kelią neleistinam prieigų bandymui bei stebi įtartiną veiklą realiuoju laiku.
- VPN orientuojasi į kitą saugumo sritį – jis apsaugo ryšį ir privatumą, šifruoja interneto srautą bei slepia vartotojo tapatybę ir IP adresą. Tai padeda išvengti duomenų perėmimo prisijungiant prie viešųjų tinklų ir leidžia apeiti geografinius turinio apribojimus, tačiau pats savaime VPN neaptinka ir nepašalina kenkėjiškų programų.
Šios priemonės nėra tarpusavyje pakeičiamos – jos viena kitą papildo. Kaip pabrėžia L. Apynis, šiuolaikiniai skaitmeninio saugumo sprendimai, tokie kaip ESET, tai puikiai atspindi: be pažangios antivirusinės apsaugos, ji siūlo ir integruotą VPN, bei kitas funkcijas, kurios kartu užtikrina daug stipresnę apsaugą.
Žinoma, vien VPN nepakanka – net jei jis siūlo papildomas funkcijas, pavyzdžiui, kenksmingų nuorodų blokavimą, jis nesustabdys jau įrenginyje veikiančios kenkėjiškos programos.
„Tokiais atvejais būtina antivirusinė programa ir kitos specializuotos apsaugos priemonės. VPN yra tik vienas saugumo sluoksnis, o ne pilna apsauga, – akcentuoja kibernetinio saugumo specialistas. – Suprasti šį skirtumą yra labai svarbu, kad vartotojai nejaustų klaidingo saugumo jausmo.“
Ekspertas pabrėžia, kad VPN turėtų būti vertinamas kaip patikima, bet ribota priemonė – tai saugumo sluoksnis, kuris geriausiai veikia kartu su kitomis apsaugos priemonėmis, o ne kaip vienintelis sprendimas kibernetiniam saugumui užtikrinti. Antivirusinės sistemos, stiprūs slaptažodžiai ir atsargus elgesys internete yra būtini net ir naudojant VPN.
Kam verta naudoti VPN ir kaip išsirinkti tinkamą?
Kibernetinio saugumo ekspertas L. Apynis sako, kad VPN gali būti laikomas skaitmeninės higienos dalimi – tarsi saugos diržu internete. Šis įrankis itin naudingas:
- keliaujantiems, jungiantis prie viešųjų tinklų;
- dirbantiems nuotoliniu būdu, norint pasiekti įmonių sistemas ar vidinius resursus;
- siekiantiems apsaugoti privatumą internete ir naršymo istoriją;
- norintiems apeiti geografinius turinio ribojimus.
Renkantis VPN tiekėją, L. Apynis pataria nesigundyti nemokamais pasiūlymais, nes paslauga nebūtinai bus kokybiška. Patikimi skaitmeninio saugumo sprendimai, tokie kaip ESET, siūlo VPN kaip vieną iš funkcionalumų, kartu su antivirusine apsauga ir kitomis priemonėmis, kurios užtikrina visapusišką saugumą.
„Nemokami VPN dažnai parduoda vartotojų duomenis, riboja greitį arba rodo agresyvią reklamą. Mokamos paslaugos yra patikimesnės ir užtikrina geresnę kokybę“, – teigia L. Apynis.
Ekspertas įspėja: prastos kokybės ar nepatikimi VPN sprendimai gali netyčia atskleisti vartotojo duomenis vietoj to, kad juos apsaugotų. Taip pat kai kurie bankai ar sistemos gali riboti prisijungimą, jei pastebi VPN naudojimą, o lėtas ryšys gali trukdyti atliekant svarbias užduotis.
