Jei jums atrodo, kad ChatGPT atsako „kaip draugas“ ir yra labai „dėmesingas“, neapsigaukite – informacija, kurią įvedate, gali būti panaudota visai ne taip, kaip tikitės.
Dirbtiniu intelektu paremti pokalbių robotai, tokie kaip „ChatGPT“, jau tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi: žmonės juos naudoja atsakymams į klausimus rasti, tekstams kurti, duomenims analizuoti ir daugybei kitų užduočių. Tačiau svarbu prisiminti, kad tai nėra saugi jūsų asmeninių duomenų saugykla.
Kasdien „ChatGPT“ sulaukia maždaug 2,5 mlrd. užklausų, todėl visada išlieka reali, nekontroliuojamo įvestų duomenų panaudojimo rizika.
Žemiau – penki dalykai, kurių nereikėtų atskleisti nei „ChatGPT“, nei jokiam kitam pokalbių robotui.
1. Asmens duomenys
Daugelis vartotojų įveda tikrus vardus, pavardes, adresus, dokumentų numerius ar kontaktinę informaciją, pavyzdžiui, kurdami gyvenimo aprašymą (CV) ar motyvacinį laišką. Tokia praktika gali sukelti rimtų pasekmių, jei įvyktų duomenų nutekėjimas ar prie bazės prisijungtų kenkėjiški veikėjai.
Net jei atrodo, kad robotas atsako „draugiškai“, visa pateikta informacija gali būti apdorojama sistemoje ir panaudota kitaip, nei jūs tikėjotės.
2. Finansinė informacija
„ChatGPT“ galima paprašyti padėti planuoti mėnesinį biudžetą ar paaiškinti finansines sąvokas, tačiau niekada nevertėtų įvesti konkrečių duomenų apie savo banko sąskaitas, mokėjimo korteles, investicijas ar mokesčius.
Nėra jokio būdo žinoti, kur ir kaip šie duomenys bus laikomi ar naudojami ateityje. Įvedus detalią finansinę informaciją, atsiranda rimtų rizikų – nuo sukčiavimo schemų ir fišingo atakų iki išpirkos reikalaujančių programų (ransomware) ar kitų kibernetinių nusikaltimų.
3. Medicininiai duomenys
Apklausos rodo, kad maždaug vienas iš šešių žmonių bent kartą per mėnesį kreipiasi į „ChatGPT“ su su sveikata ar gydymu susijusiais klausimais. Ekspertai ragina daryti tai labai atsargiai ir visada suprasti, jog pokalbių robotas nepakeičia profesionalios gydytojo konsultacijos.
Kai dirbtiniam intelektui atskleidžiate informaciją apie savo sveikatos būklę, ligas, tyrimų rezultatus ar vartojamus vaistus, neįmanoma tiksliai sužinoti, kaip ir kur šie duomenys bus panaudoti, saugomi ar analizuojami ateityje.
4. Su darbu susijusi konfidenciali informacija
Darbo dokumentai, įmonės ataskaitos, strateginiai planai, sutartys ar bet kokie vidiniai projektų duomenys taip pat neturėtų atsidurti pokalbių su robotais languose.
Dirbtinis intelektas iš pirmo žvilgsnio atrodo patogus įrankis tekstams redaguoti, apibendrinti ar versti, tačiau tai kelia rimtų rizikų: galite netyčia atskleisti komercines paslaptis, konfidencialius klientų duomenis ar kitą jautrią informaciją, už kurios saugumą atsakote teisiškai ir finansiškai.
5. Bet kokie neteisėti užklausimai
Vengti tokių užklausų reikia ne tik dėl saugumo, bet ir dėl teisinių priežasčių. Klausimai apie tai, kaip įvykdyti nusikaltimą, sukurti sukčiavimo schemą, manipuliuoti žmonėmis ar apeiti įstatymus, gali baigtis ne tik paslaugos blokavimu.
Platformos privalo laikytis įstatymų ir gali perduoti vartotojų duomenis teisėsaugai, jei to reikalaujama oficialiai. Be to, „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas pabrėžia, kad bendravimas su „ChatGPT“ nėra ginamas profesinės paslapties ar kitų specialių teisinių apsaugų – teismo sprendimu vartotojo pokalbių istorija gali būti pateikta kaip įrodymas.
Taigi, kad ir koks „draugiškas“ atrodytų pokalbių robotas, asmeninius ir jautrius duomenis verčiau pasilikti sau.
