Laikrodžio rodyklių pasukimas viena valanda į priekį kovo mėnesį daugeliui yra įprastas dalykas. Tačiau žmonėms, sergantiems demencija, pasikeitęs laikas gali sukelti dezorientaciją ir sustiprinti nerimą.
Ekspertai įspėja, kad po perėjimo prie vasaros laiko demencija sergantys žmonės gali patirti didesnį stresą ir kančią. Jei daugumai toks pokytis reiškia tik vieną prarastą miego valandą, kognityvinių sutrikimų turintiems asmenims naują režimą suprasti ir prie jo prisitaikyti gali būti kur kas sudėtingiau.
Specialistai aiškina, kad laiko keitimas gali paaštrinti vadinamąjį saulėlydžio sindromą. Tuomet vakare ar artėjant sutemoms gali keistis žmogaus elgesys: jis tampa labiau sutrikęs, neramus, lengviau susijaudina, nes sutrinka įprastas biologinis ritmas.
„Kadangi šviesus paros metas prasideda anksčiau ir baigiasi vėliau, demencija sergantiems žmonėms gali būti sunku atskirti 6 val. ryto nuo 6 val. vakaro. Tai gali išbalansuoti jų cirkadinį biologinį laikrodį ir apsunkinti pakankamą miegą tiek jiems patiems, tiek juos prižiūrintiems asmenims“, – gydytojų komentarą cituoja leidinys „Express“.
Pasak ekspertų, laiko pokytis ir miego trūkumas gali lemti didesnį nuovargį. Tai savo ruožtu gali bloginti nuotaiką, mažinti gebėjimą aiškiai mąstyti, didinti dirglumą ir emocinį jautrumą.
Saulėlydžio sindromui būdingi požymiai:
Dažnai sustiprėja jausmas, kad žmogus yra „ne ten, kur turėtų būti“.
Žmogus gali sakyti, kad jam reikia namo, net jei jis jau yra namuose, arba teigti, kad reikia pasiimti vaikus iš mokyklos, nors vaikai seniai suaugę.
Taip pat gali pasireikšti riksmai, ginčai, vaikščiojimas pirmyn ir atgal, didesnis pasimetimas, sunkumai atpažįstant žmones ar suprantant, kas vyksta aplinkui.
