Šiuolaikinėje rinkoje vaizdo įrašai tapo neabejotinu komunikacijos lyderiu. Vis dėlto praktika rodo, kad didelės investicijos į vaizdo turinį ne visada atsiperka. Nors verslai skiria tūkstančius eurų filmavimams ir montažui, galutinis rezultatas neretai neatneša nei pardavimų, nei stipresnio įvaizdžio.
Kodėl taip nutinka? Kodėl vieni vaizdo įrašai generuoja milijonines apyvartas, o kiti nugrimzta platformų užmarštyje, surinkę vos kelias peržiūras? Atsakymas, pasak specialistų, slypi dviejose esminėse klaidose: bandyme vienu vaizdo įrašu išspręsti visas įmanomas užduotis ir taupyme ten, kur auditorija tikisi aukščiausios kokybės.
Video marketingo strategas ir „Mačiukas Media“ įkūrėjas Eugenijus Mačiukas teigia, kad be strategijos vaizdo įrašai dažnai lieka tik „judantys paveiksliukai“, neturintys realios vertės verslui.
Pasak jo, viena dažniausių klaidų – vadinamasis „šveicariško peiliuko“ sindromas. Pradedant bendradarbiavimą, klientai dažnai tikisi sukurti vieną universalų vaizdo įrašą, kuris būtų ir virusinis, ir pramoginis, ir tiesiogiai parduotų produktą.
Tačiau toks požiūris dažniausiai pasmerktas nesėkmei. Skirtingi verslo tikslai reikalauja visiškai skirtingų kūrybinių sprendimų, todėl bandant viską sutalpinti į vieną klipą, žinutė tampa neaiški ir chaotiška.
„Verslas dažnai nori stebuklo – vieno video, kuris būtų ir pramoga, ir pardavimų vadybininkas. Tačiau tai iliuzija. Pardavimams skirtas vaizdo įrašas retai būna virusinis, nes jis orientuotas į problemos sprendimą, o virusinis turinys dažniausiai remiasi emociniu šoku ar humoru, kuris nebūtinai skatina pirkti“, – aiškina E. Mačiukas.
Kad vaizdo įrašas taptų investicija, o ne dar viena išlaidų eilute, prieš filmavimą būtina aiškiai apsibrėžti tikslus. Pasak stratego, užsakovas kartu su specialistu turi atsakyti į esminius klausimus: kas yra tikslinė auditorija, kokią vieną problemą sprendžia šis turinys, kokia pagrindinė žinutė turi būti suprantama per pirmąsias sekundes, koks konkretus veiksmas laukiamas iš žiūrovo ir kur šis vaizdo įrašas bus rodomas.
Jei į šiuos klausimus nėra atsakymų, kameras jungti dar per anksti.
Antroji dažna klaida – mėgėjiškas turinys parduodant aukštos vertės produktus ar paslaugas. Lietuvos versle vis dar dažnai matomas paradoksas, kai įmonės siūlo prekes ar paslaugas už tūkstančius eurų, tačiau komunikuoja naudodamos telefonu filmuotą ir skubotai sumontuotą vaizdo medžiagą.
E. Mačiukas tai vadina kognityviniu disonansu kliento galvoje. Jei brangus produktas pristatomas nekokybišku vaizdo įrašu, auditorijai siunčiamas pasąmoninis signalas, kad įmonė taupo kokybės sąskaita.
„Jeigu jūsų paslauga kainuoja keturženkles sumas, bet jos pristatymas primena mėgėjišką socialinių tinklų klipą, klientas jumis nepatikės. Premium klientas perka ne tik produktą – jis perka jausmą, statusą ir užtikrintumą“, – sako strategas.
Pasak jo, būtent todėl tokie prekių ženklai kaip „Porsche“, „Rolex“ ar „Louis Vuitton“ niekada neleidžia sau komunikuoti nekokybiškai. Pigus turinys ilgalaikėje perspektyvoje tampa viena brangiausių klaidų, nes atbaido būtent tuos klientus, kurie yra pasirengę mokėti daugiausiai.
Kad vaizdo įrašas atitiktų aukščiausius standartus, neužtenka vien gražaus vaizdo. Kokybiškas turinys turi remtis emocija ir aiškiu scenarijumi, profesionalia vaizdo estetika, aukštos kokybės garsu bei apgalvotu montažu. Tik šių elementų visuma leidžia sukurti įtraukiantį pasakojimą, kuris išlaiko dėmesį ir kuria pasitikėjimą.
Prieš patvirtinant galutinį variantą, verta sau užduoti paprastus, bet svarbius klausimus: ar šis vaizdo įrašas atitinka produkto kainą, ar garsas ir vaizdas skamba profesionaliai, ar montažas išlaiko dėmesį iki pabaigos ir ar žiūrint stiprėja pasitikėjimas įmonės kompetencija.
Dar viena dažna klaida – painioti videografo ir video marketingo stratego roles. Videografas atsako už techninį įgyvendinimą, o strategas – už kryptį ir prasmę. Be strategijos net ir techniškai tobulas vaizdo įrašas gali likti visiškai nenaudingas verslui.
„Jeigu žmogus su kamera klausia tik „ką filmuojam?“ ir iškart pradeda darbą, tai dar ne strategija. Tikras strategas pirmiausia klausia apie verslo tikslus, auditoriją ir pardavimų procesą“, – pabrėžia E. Mačiukas.
Jo teigimu, vaizdo turinys šiandien yra viena svarbiausių valiutų dėmesio ekonomikoje. Tačiau, kaip ir bet kuri investicija, jis reikalauja planavimo, krypties ir kokybės.
Jei įmonė dirba su aukštos vertės produktais ar paslaugomis, mėgėjiškas turinys tampa tiesioginiu smūgiu reputacijai. Lygiai taip pat darbas be strategijos dažniausiai virsta loterija, kurioje verslas pralaimi.
Todėl į vaizdo įrašus verta žiūrėti ne kaip į vienkartinį turinį socialiniams tinklams, o kaip į ilgalaikį įmonės turtą. Kokybiškas ir strategiškai apgalvotas vaizdo įrašas gali dirbti mėnesius ar net metus – edukuoti klientus, griauti jų abejones ir kurti pasitikėjimą net tada, kai pats verslas ilsisi. Tai ir yra tikroji video marketingo galia.
