Artėjant vasaros sezonui, prasideda intensyvūs lauko ir sodo darbai. Šiuo metu dalis gyventojų susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams ar kitai sodo technikai, kiti – pildo kuro atsargas generatoriams, motociklams ar kitoms transporto priemonėms. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad netinkamai laikomi ar gabenami degalai gali kelti rimtą pavojų ne tik aplinkai, bet ir sveikatai. Ekspertai primena svarbiausias taisykles, kaip tai daryti saugiai.
Pavojingų atliekų tvarkymo įmonės „Toksika“ laboratorijos vadovė Rita Paukštė atkreipia dėmesį, kad naftos produktai – benzinas, dyzelinas, mazutas – bei jų garai gali būti pavojingi gyviems organizmams.
„Žmogus gali apsinuodyti tiek nurijęs šiuos produktus, tiek kvėpuodamas jų garais, kurie yra degūs, sunkesni už orą, todėl linkę kauptis žemesnėse vietose – rūsiuose, tuneliuose, duobėse.
Naftos angliavandenilių kvapą žmogus pradeda justi, kai jų koncentracija ore pasiekia 0,3 mg/m³. Jei koncentracija viršija 30 000 mg/m³, gali įvykti sprogimas nuo bet kokio ugnies šaltinio – nuorūkos, kibirkšties ar trumpo elektros jungimosi. Gaisro ir sprogimo požiūriu pavojingiausias yra benzinas – jis labai lakus“, – teigia R. Paukštė.
1. Tinkama tara – būtina sąlyga saugumui
Degalinių tinklo „Circle K“ degalų kategorijos vadovas Baltijos šalims Rokas Laurinavičius atkreipia dėmesį, kad degalus būtina pilti tik į transporto priemonių bakus arba į specialiai tam skirtas talpas su sandariais kamščiais.
„Degalus būtina laikyti ir transportuoti tik tam specialiai skirtose, sertifikuotose talpose – kanistruose, specialiose talpyklose ar bakuose. Naudojant netinkamas priemones kyla pavojus saugumui. Palikus benziną plastikiniame butelyje, ypač karštyje ar tiesioginėje saulėje, kyla rizika, kad butelio sienelės neatlaikys spaudimo. Tai gali lemti deformacijas, išsiliejimą, turto sugadinimą ar net gaisrą“, – įspėja R. Laurinavičius.
Lietuvoje draudžiama pilti degalus į plastikinę tarą, kuri nėra tam skirta – tokios talpos gali deformuotis dėl degalų cheminio aktyvumo, kaupti elektrostatinį krūvį ir sukelti pavojingas situacijas.
2. Vežimas – tik laikantis saugumo taisyklių
Pasak R. Laurinavičiaus, pagal Lietuvoje galiojančias taisykles gyventojai individualioms reikmėms nešiojamoje talpykloje – neįskaitant degalų, esančių automobilių bakuose – gali vežti iki 40 litrų degalų.
„Talpyklos turi būti sandariai uždarytos, laikomos vertikaliai ir gabenamos tik bagažinėje – jokiu būdu ne keleivių salone. Vežant bagažinėje talpos turėtų būti pritvirtintos, kad nesivartytų“, – dalijasi R. Laurinavičius.
3. Netinkamos taros kelia grėsmę varikliui
Degalinių tinklo atstovas taip pat įspėja – degalai, supilti į netinkamus kanistrus, gali susimaišyti su kitais skysčių likučiais.
„Kai prireikia nedidelio kiekio degalų, pavyzdžiui, vejapjovei, žmonės dažnai pasitelkia ištuštintus plastikinius butelius. Vis dėlto net ir gerai išskalautuose buteliuose gali likti ankstesnio skysčio likučių, kurie blogina degalų kokybę. Net nedidelis priemaišų kiekis gali paveikti variklio veikimą ir baigtis brangiu transporto priemonės remontu. Todėl būtina naudoti tik specialiai tam skirtas talpas“, – pataria R. Laurinavičius.
4. Laikykite saugioje aplinkoje
R. Laurinavičius primena, kad degalus būtina laikyti pavėsyje, gerai vėdinamoje, vaikams ir gyvūnams nepasiekiamoje vietoje. Talpyklos neturi būti laikomos šalia šilumos šaltinių ar atviros ugnies. Saugiausia – naudoti specialiai tam skirtas talpyklas ūkinėse patalpose ar garažuose.
„Toksika“ laboratorijos vadovė R. Paukštė taip pat priduria, kad talpykla, kurioje laikomi degalai, turi būti sandariai uždaryta, neleidžiant į ją patekti drėgmei ir šiukšlėms.
„Reikėtų užtikrinti optimalią benzino laikymo temperatūrą. Geriausia, jei ji yra maždaug +15-20 laipsnių Celsijaus diapazone“, – dalinasi R. Paukštė.
5. Saugokite savo sveikatą
R. Paukštė pabrėžia: degalų garai gali būti pavojingi žmogaus sveikatai, ypač jei degalai laikomi ar transportuojami nesaugiai.
„Naftos produktų garai dirgina gleivinę, sukelia gerklės perštėjimą, galvos svaigimą, girtumo pojūtį, akių vokų paraudimą. Benzine ir mazute yra toksiškų, antros kategorijos kancerogeninių medžiagų, kurios, patekusios į žmogaus organizmą, gali kauptis ir ilgainiui sukelti vėžinius susirgimus. Todėl svarbu vengti šių medžiagų įkvėpimo, o pajutus bet kokius negalavimus – nedelsti ir kreiptis į gydytoją“, – įspėja R. Paukštė.
