Rusijai pradėjus karą Ukrainoje kibernetinių atakų padaugėjo ir Lietuvoje, tačiau ekspertai sako, kad dabar susirūpinti reikia ne dėl kibernetinių atakų, o dėl valstybės informacinių technologijų infrastruktūros, išteklių saugumo ir rezervinio interneto.
Savanorių centras „Stiprūs kartu“ susidūrė su kibernetine ataka. Karo pabėgėlių iš Ukrainos pervežimą ir apgyvendinimą koordinuojantis centras įsitikinęs, kad buvo atakuojamas dėl savo veiklos. Tiesa, tokį scenarijų buvo apsvarstę, tad nuostolių nepatyrė.
„Mūsų puslapis neveikė gal porą minučių tik, o pati ataka vyko porą valandų. Mes juokavom, kad rusų hakeriai turbūt irgi šauktiniai, bet jeigu būtų dar didesnis srautas, tai pasaulis yra matęs įvairaus dydžio tokio tipo atakų“, – sako „Stiprūs kartu“ IT infrastruktūros koordinatorius Mykolas Markauskas.
Prasidėjus karui Ukrainoje kibernetinių atakų padaugėjo maždaug trečdaliu. Dažniausiai atakuojami interneto prieglobos paslaugų teikėjai, tačiau incidentų patyrė ir žiniasklaidos priemonės bei valstybės informacinės sistemos.
„Šiuo metu mūsų fokusas, prioritetas yra valstybės kritinės infrastruktūros ir valstybiniai ištekliai“, – teigia Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas Rytis Rainys.
Ekspertų teigimu, nors kibernetinių atakų daugėja, didelio pavojaus Lietuvos kibernetinėje erdvėje nėra. Gerokai daugiau susirūpinimo kelia informacinių technologijų išteklių saugumas.
Per pirmas valandas Ukrainoje bombos krito ant pagrindinių informacinių duomenų centrų – buvo atakuojami batalionai, sprogdinami administraciniai pastatai, apšaudytas Kyjivo televizijos bokštas. Ekspertų teigimu, jei panaši situacija atsikartotų Lietuvoje, dingtų archyvai, nebeveiktų valstybei svarbios sistemos.
„Lietuva turi veikti ir valstybinės paslaugos turi veikti visada, nepriklausomai nuo to, kokie kerzai stovi ant šitos žemės – ar tai stovi mūsų gražūs kerzai, ar dar gražesni amerikiečių kerzai, ar kokie nors purvini, atėję iš Kaliningrado“, – sako asociacijos „Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas.
Pasak „Infobalt“ vadovo, saugūs jausimės tada, kai nebūsime priklausomi nuo serverių Lietuvos rūsiuose ir visa infrastruktūra bus kuriama hibridiniu būdu, o paslaugos dubliuojamos skirtingose pasaulio vietose. Tai, kad valstybės veiklos užtikrinimu, dokumentų saugumu reikėtų susirūpinti dabar, sako ir Seimo Ateities komiteto pirmininkas.
„Iškelti visus šituos dalykus per skaitmeną į debesis. Pavyzdžiui, Amerikoje, Australijoje, Europoje. Praktiškai ką yra pasidarę estai. Ateities komiteto iniciatyva Seimas priėmė rezoliuciją dėl skaitmeninio Lietuvos suvereniteto“, – teigia Seimo Ateities komiteto pirmininkas Raimundas Lopata.
Ekspertams susirūpinimą kelia ir tai, kad be didelio vargo Lietuva gali likti be interneto.
„Į Lietuvą, grubiai sakysiu, ateina dešimt kabelių. Dešimt kirvių ant sienos gali palikti Lietuvą be jokio interneto. Visos paslaugos, kurios yra užkabintos ant interneto, nustoja tiesiog veikti. Mes turim turėti alternatyvas, palydovinius išėjimus kritinėms sistemoms“, – sako asociacijos „Infobalt“ vadovas M. Ubartas.
„Šita alternatyva viena patogiausių, nes ją sunkiausia užgožti, kad neveiktų, nes reikėtų kažkokios spinduliuotės, kažkokių bangų, kad numušti tą interneto veikimą“, – aiškina „Vilnius Tech“ universiteto Infrastruktūros skyriaus vedėjas Justinas Rastenis.
Pasak M. Ubarto, dabartinę situaciją galima apibūdinti taip: devynios auklės – vaikas be galvos, nes pagrindinė Lietuvos kibernetinio saugumo institucija priklauso Krašto apsaugos ministerijai, informacinių technologijų išteklių klausimais rūpinasi Ekonomikos ir inovacijų ministerija, pagalbos tarnybų ryšiais – Vidaus reikalų ministerija.
