Pastaruoju metu Rusijos kariuomenės veiksmai Ukrainos fronte įgavo naują formą. Pranešama, jog vietoje anksčiau matytų masinių puolimų, lydimų galingų artilerijos smūgių ir aviacijos antskrydžių, dabar vis dažniau taikoma tylesnė, labiau apgalvota ir gudresnė taktika.
Tokie pokyčiai kelia iššūkių Ukrainos gynėjams, nes jie reikalauja kitokio pasirengimo ir reagavimo priemonių. Apie tai pasakojo Latvijos ginkluotųjų pajėgų majoras ir Žemės sargybos štabo karininkas Jānis Slaidiņš, pabrėždamas, kad šios tendencijos matomos visame fronte.
Pasak jo, liepos antroje pusėje Ukrainos pajėgos pastebėjo puolimų intensyvumo sumažėjimą. Nors bendras atakų skaičius vis dar išlieka gana aukštas, jų vykdymo pobūdis pasikeitė – mažiau masinių ir triukšmingų manevrų, daugiau nedidelių, tikslinių veiksmų.
„Mažiau atakų, daugiau gudrybių iš Rusijos pusės – tokia dabar jų taktika“, – sakė J.Slaidiņš.
Statistiniai duomenys rodo aiškią tendenciją. Liepos pirmąją dekadą rusai vidutiniškai vykdė po 186 atakas per dieną. Antrąją dekadą šis skaičius sumažėjo iki 178, o paskutinėmis mėnesio dienomis iki 171,5.
Nuo rugpjūčio pradžios vidurkis siekia 155 atakas per dieną. Tai gali reikšti ne tik pajėgų nuovargį, bet ir sąmoningą puolimo strategijos koregavimą, siekiant sutrikdyti Ukrainos kariuomenės įpročius ir pasirengimą.
Vienas ryškiausių pokyčių yra mažesnių kovinių grupių naudojimas. Anksčiau rusai mėgo pulti didesniais daliniais, tačiau dabar į atakas siunčiamos vos 2–3 karių komandos. Tokia taktika leidžia manevruoti nepastebimai, greičiau reaguoti į situaciją ir sumažinti vienu metu patiriamų nuostolių mastą.
„Šios grupės neretai praleidžia valandas ar net dienas, šliauždamos link Ukrainos pozicijų, naudodamos įvairias maskavimo priemones, kad nepastebimai priartėtų prie taikinių“, – aiškino Slaidiņš.
Tokie metodai ypač pavojingi naktį arba esant prastam matomumui, kai gynybos linijose padidėja rizika ne iš karto pastebėti priešo buvimą.
Dar viena pastebėta tendencija yra ženkliai didesnis dėmesys informaciniam karui. Kai kurie puolimai vykdomi ne dėl tiesioginės karinės naudos, o dėl propagandos. Tai reiškia, kad Rusijos kariuomenė koordinuoja savo veiksmus taip, kad jie sutaptų su informacinėmis kampanijomis žiniasklaidoje, siekiant sustiprinti norimą žinią visuomenei.
Dažnai tokie puolimai vyksta prieš svarbias politines ar tarptautines datas, kad būtų sukurtas didesnis rezonansas. Ši taktika yra dvilypė grėsmė. Iš vienos pusės, tokiu būdu sunkiau nuspėti atakas ir apsunkina Ukrainos kariuomenės planavimą.
Iš kitos pusės, ji kuria nuolatinę psichologinę įtampą, nes gynėjai privalo būti pasirengę ne tik fiziniam puolimui, bet ir informaciniams smūgiams, kurie gali paveikti moralę ir visuomenės nuomonę.
Latvijos karininkas pabrėžė, kad tokia strategija leidžia Rusijai pasiekti kelis tikslus vienu metu – testuoti Ukrainos gynybos pajėgumus, taupyti savo išteklius ir tuo pačiu skleisti naratyvus, kurie naudingi jos vidaus auditorijai bei tarptautinei propagandai.
Jeigu ši tendencija išliks, galima tikėtis, kad artimiausiais mėnesiais fronte bus dar daugiau nedidelių, greitų ir tiksliai suplanuotų operacijų, kurias lydės koordinuota informacinė veikla. Tai reikš, kad Ukrainos kariuomenė turės dar labiau stiprinti žvalgybą, stebėseną ir psichologinio atsparumo priemones.
