Pastarosiomis dienomis Ukrainos smūgiai Rusijos kariniams objektams gali paskatinti Kremlių rimtai svarstyti, ar nereikėtų veikti pagal savo atnaujintą branduolinio atgrasymo doktriną, apie tai interviu televizijos kanalo TV3 laidai „900 sekundžių“ kalbėjo Latvijos karinį blogą „Vara bungas“ rašantis ekspertas Mārtiņš Vērdiņš.
Jo teigimu, minėtoje Rusijos strategijoje aiškiai įvardinti keli konkretūs trigeriai, situacijos, kurioms įvykus šalis turėtų atsakyti specifinėmis priemonėmis.
„Greitai peržvelgus dokumentą, galima įžvelgti bent tris situacijas, kuriose, pagal jų pačių deklaruotą politiką, turėtų būti reaguojama“, – teigė ekspertas.
Vis dėlto, jis pabrėžė, šiuo metu akivaizdu, kad konkretus atsakas Rusijos pusėje dar nesuformuotas.
Kalbėdamas apie neseniai Ukrainos dronais atakuotus Rusijos karinius oro uostus, Vērdiņš sutiko, kad tokie smūgiai daro poveikį Rusijos pajėgumams, tačiau tai kol kas nėra lemiamas lūžio taškas kare.
Vis dėlto, šie veiksmai svarbūs platesniame kontekste, tuo metu vyksta taikos derybos Stambule ir artėja JAV Kongrese svarstomas įstatymo projektas dėl sankcijų Maskvai.
Krymo tilto sabotažas – simboliškai reikšmingas, bet ne strateginis
Ekspertas taip pat komentavo Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pranešimą apie sėkmingą povandeninę operaciją, kurios metu buvo apgadinti Krymo tilto poliai.
Jis priminė, kad net ir visiškai sunaikinus šį infrastruktūros objektą, Maskva galės toliau tiekti techniką ir ginklus į pusiasalį naudodama sausumos geležinkelio maršrutus.
Vis dėlto, Vērdiņš pabrėžė, jog pastarieji įvykiai, ypač dronų smūgiai Rusijos oro bazėms, tampa signalu, kad tokio pobūdžio atakos gali būti kartojamos, o ateityje jas gali įgyvendinti ne tik Ukraina.
Organizacinė operacijų pusė – tikras iššūkis
Nors kariniai sprendimai šiame kontekste neatrodo labai sudėtingi, operacinis procesas – visos schemos koordinavimas, žmonių infiltravimas ir sudėtingos logistikos valdymas, rodo aukšto lygio pasirengimą.
Pasak eksperto, tokie modeliai gali būti pritaikyti ir prieš Ukrainą, ir prieš NATO šalis, todėl būtina skirti rimtą dėmesį priešdroninei gynybai, o taip pat ir kosminių ryšių apsaugai.
Ukraina smogia giliai Rusijos teritorijoje
Kaip jau anksčiau buvo pranešta, sekmadienį Ukraina surengė plataus masto dronų ataką giliai Rusijos teritorijoje, net ir Sibire. Smogta kariniams aerodromams, kuriuose dislokuoti bombonešiai.
Dronai buvo leidžiami iš sunkvežimių, iš viso pataikyta į 41 lėktuvą, tarp jų – ir į strateginius orlaivius A-50, Tu-95 ir Tu-22 M3, pranešė SBU šaltiniai.
Tos pačios dienos vakarą Ukrainos saugumo tarnyba paskelbė, kad operacija „Voratinklis“ paveikė 34 proc. Rusijos sparnuotųjų raketų nešėjų.
Krymo tiltas – pavojingai apgadintas
Antradienį SBU patvirtino, jog naujos specialiosios operacijos metu povandeniniais sprogmenimis buvo susprogdinti Krymo tilto pamatai.
„Operacija truko keletą mėnesių – mūsų agentai užminavo šio neteisėto objekto konstrukcijas, o pirmasis sprogmuo buvo aktyvuotas antradienį 4.44 val., nesukeliant pavojaus civiliams“, – rašoma jų pranešime.
SBU nurodė, kad stipriai pažeisti tilto po vandeniu esantys poliai, sprogdinta net 1 100 kilogramų trotilo ekvivalento sprogmenų. Rezultatas – tiltas šiuo metu laikomas avarinės būklės.
