JAV ir Izraelio karinė kampanija prieš Iraną pasiekė priešingą rezultatą, nei Baltieji rūmai tikėjosi: užuot nuvertusi režimą Teherane, ji jį sustiprino, interviu naujienų agentūrai LETA teigė Latvijos tarptautinių reikalų instituto mokslininkas Sandis Šraderas.
Latvijos transatlantinės organizacijos (LATO) valdybos narys S. Šraderas atkreipė dėmesį, kad nužudyto Islamo Respublikos religinio lyderio ajatolos Ali Khamenei vietą užėmė jo sūnus, kurio principai ir vertybės yra kur kas radikalesni nei tėvo. Todėl, anot jo, JAV gali pasiekti visiškai priešingą rezultatą, nei tikėjosi: užuot atsukusi nugarą teokratiniam šalies režimui, Irano visuomenė gali būti nuteikta prieš Vakarus.
Mokslininko teigimu, karine kampanija negalima nuversti režimo, kuris Irane egzistuoja beveik 50 metų. Režimo pagrindas – ne vienas karinis ar religinis lyderis, bet ir Islamo revoliucinė gvardija bei konservatyvi visuomenė, kuri Vakarų vertybių išpažinimą visada laikė tėvynės išdavyste.
S. Šraderas taip pat paminėjo hipotezę dėl Irano aukščiausiojo lyderio žūties. Anot jo, gali būti, kad ajatola Ali Khamenei sąmoningai paaukojo save, siekdamas sustiprinti Irano islamistinį režimą ir savo sūnaus kaip jo „paveldėtojo“ figūrą, JAV agresijai konsoliduojant režimą ir jo rėmėjus.
Pasak mokslininko, blogiausias scenarijus būtų pilietinis karas Irane, kuris atneštų dar didesnį nestabilumą Artimuosiuose Rytuose, o vieninteliu laimėtoju būtų Izraelis, kurio pagrindinis priešas išgyventų ilgalaikį nestabilumo laikotarpį.
S. Šradero nuomone, JAV ir Izraelio kampanijos nesėkmę lemia ir tai, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas greičiausiai net nesikonsultavo su JAV Nacionalinio saugumo taryba, jau nekalbant apie JAV Kongresą. Būtent todėl pasiektas rezultatas neatitinka to, ko Baltieji rūmai tikėjosi prieš karinės operacijos pradžią.
ELTA primena, kad vasario 28 d. Izraelis ir Jungtinės Valstijos pradėjo bombarduoti Iraną. Jau pirmąją karinės operacijos dieną žuvo Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei.
Teheranas į ją atsakė raketų ir bepiločių orlaivių atakomis prieš Izraelį ir JAV sąjungininkes Persijos įlankos regione bei laivus Hormūzo sąsiauryje.
Persijos įlanką su likusiais pasaulio vandenynais jungiančiu Hormūzo sąsiauriu paprastai keliaudavo maždaug penktadalis pasaulio dujų ir naftos, tačiau dėl Irano atakų juo negali plaukti beveik jokie tanklaiviai. Dėl to visame pasaulyje smarkiai kyla naftos ir dujų kainos, vyriausybės ir ekspertai baiminasi dėl galimos infliacijos.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
