Vis dažniau šiuolaikiniuose interjeruose atsisakoma tradicinių užuolaidų, ypač lengvų baltų užuolaidėlių. Vietoje jų akcentuojamas natūralus apšvietimas, atviri vaizdai pro langus ir aiški riba tarp dienos atvirumo bei vakaro privatumo.
Žemiau aptariama, kodėl prabangiuose ir moderniai įrengtuose namuose langai neretai paliekami be uždangų, kokią naudą tai suteikia, kada užuolaidos vis dar yra nepakeičiamos ir kokias alternatyvas verta apsvarstyti.
Šiuolaikinėje architektūroje ir interjero dizaine natūrali šviesa laikoma vienu svarbiausių erdvės elementų. Dideli vitriniai langai, pro kuriuos atsiveria miesto panorama, sodas ar rami medžių linija, ne tik atrodo įspūdingai, bet ir kuria išskirtinę gyvenimo kokybę.
Dienos šviesa daro gerokai daugiau nei vien apšviečia patalpą. Ji „modeliuoja“ erdvę, optiškai ją didina, suteikia lengvumo ir jaukumo. Tyrimai rodo, kad natūrali šviesa gerina nuotaiką, didina darbingumą, padeda reguliuoti paros ritmą ir gali teigiamai veikti miego kokybę.
Lengvos užuolaidos, nors ir suteikia dekoratyvumo, vis tiek filtruoja šviesą, todėl dalis jos poveikio prarandama. Dėl to sąmoningai kuriamuose moderniuose interjeruose šviesos ribojimas vis dažniau vertinamas kaip nereikalingas kompromisas.
Paprastas būdas vizualiai padidinti erdvę
Neuždengti dideli langai tarsi panaikina ribą tarp vidaus ir lauko. Sodas tampa svetainės tęsiniu, miesto judėjimas – natūralia virtuvės „scenografija“, o terasa vizualiai susilieja su miegamuoju. Tai kryptingas sprendimas, dėl kurio namai atrodo atviresni, erdvesni ir lengvesni.
Vos atsiradus net ir ploniausiai, beveik permatomai užuolaidai, susiformuoja subtili, bet aiškiai juntama riba. Erdvė tarsi „užsidaro“ ir vizualiai susitraukia. Pasiturinčių žmonių namuose neretai matomas aiškus principas: arba maksimaliai atsiveriama šviesai ir vaizdui, arba, kai to reikalauja privatumas, pasirenkamas pilnas uždengimas – be „pusinių“ sprendimų su permatomais audiniais.
Užuolaidos daugiabučiuose – miesto privatumo gelbėtojos
Visai kitaip užuolaidų klausimas atrodo ten, kur už lango – ne gamta, o kaimyninio namo siena. Tankiai apstatytose miesto teritorijose, ypač žemesniuose aukštuose, užuolaidos ir toliau sėkmingai atlieka savo pirminę funkciją.
Jos saugo privatumą ir leidžia jaustis patogiai net tada, kai kaimynų langai yra visai šalia. Be to, užuolaidos gali paslėpti nepatrauklų vaizdą: automobilių stovėjimo aikštelę, konteinerius ar pilką sieną, taip nukreipdamos dėmesį į namų vidų. Jos taip pat gerina akustiką – sugeria garsą, mažina aidą. Todėl triukšminguose daugiabučiuose lengvos užuolaidos tampa ne tik interjero detale, bet ir funkcionaliu sprendimu.
Mūsų regiono meilė užuolaidoms: iš kur ji?
Daugelyje mūsų regiono šalių lengvos baltos užuolaidėlės yra daugiau nei dekoras – tai giliai įsišaknijęs įprotis. Ilgą laiką jos buvo laikomos kone privalomu namų atributu, siejamu su tvarka, rūpesčiu ir tam tikra gerove.
Ypač sovietmečio daugiabučiuose baltos, nėriniuotos užuolaidos tapo plačiai paplitusiu miesčioniškos estetikos simboliu. Jos atliko ir praktišką vaidmenį: saugojo nuo smalsių kaimynų žvilgsnių ankštoje blokinių namų aplinkoje, suteikė intymumo ir saugumo pojūtį.
Ne vienam žmogui interjeras be užuolaidų iki šiol atrodo „plikas“, neužbaigtas ar tiesiog nejaukus. Tačiau tendencijos keičiasi: vis daugiau jaunų žmonių, įsirengdami pirmuosius būstus, sąmoningai atsisako užuolaidų ir renkasi minimalizmą, funkcionalumą bei maksimalų dienos šviesos išnaudojimą.
Langai be užuolaidų Nyderlanduose
Kai kuriose šalyse atviri langai be uždangų yra visiška norma, o Nyderlandai – vienas ryškiausių pavyzdžių. Vakare vaikštant olandiškų miestų gatvėmis dažnai galima matyti žmonių kasdienybę: vakarienę, televizoriaus žiūrėjimą ar buities darbus. Gyventojai neretai nejaučia poreikio slėpti savo namų už uždangų.
Ši tradicija siejama su kalvinistinėmis šaknimis, kur buvo pabrėžiama mintis, kad „padoriam žmogui nėra ko slėpti“. Tai primena, jog privatumo samprata skirtingose kultūrose gali būti suprantama nevienodai – ji ne visada reiškia fizinę užtvarą lange.
Ką rinktis vietoje užuolaidų?
Ne visi nori gyventi nuolat matomi tarsi „ant scenos“. Tokiu atveju praktiška alternatyva gali būti pilnos, ilgos užuolaidos, kabančios nuo lubų iki grindų.
Toks sprendimas leidžia tiksliai kontroliuoti tiek šviesos kiekį, tiek matomumą į vidų. Dieną langai gali būti visiškai atidengti, įleidžiant daug šviesos ir atveriant vaizdą, o vakare storesnės užuolaidos akimirksniu sukuria intymią, jaukią atmosferą. Tai subalansuotas kompromisas tarp privatumo poreikio ir natūralios šviesos bei vaizdo „prabangos“, kuri šiandien vis dažniau laikoma vienu svarbiausių šiuolaikinio interjero kriterijų.
