Viešojoje erdvėje kylantys ginčai vis dažniau užsiplieskia ne dėl skirtingų žmonių nuomonių, o dėl į diskusijas įsikišančių botų. „Telia“ dirbtinio intelekto (DI) teisės ekspertas, DI asociacijos valdybos narys prof. Paulius Pakutinskas perspėja, kad botų technologijos pinga, o jų taikiniai keičiasi – skaičiuojama, jog net kas penkta žinutė socialiniuose tinkluose gali būti sugeneruota boto.
2025 m. publikuoto „Nature“ tyrimo duomenimis, diskusijose apie svarbiausius pasaulinius įvykius socialiniuose tinkluose net 20 proc. dalyvių yra ne žmonės, o botai. Manoma, kad iki 75 proc. viso internete esančio turinio jau gali būti sugeneruota dirbtinio intelekto. Ekspertai įspėja, kad Lietuvoje ši pinganti technologija naudojama ne tik reklamai, bet ir sudėtingoms psichologinėms operacijoms, kuriomis siekiama iškreipti realybės pojūtį ir susilpninti visuomenės pasitikėjimą valstybe.
Pasak prof. P. Pakutinsko, nors Lietuva nėra didelė šalis, ji išlieka patraukli priešiškoms jėgoms. Skiriami didžiuliai ištekliai botams pritaikyti lietuvių kalbai ir Lietuvai aktualiems naratyvams, o jų veikimo metodai tampa vis sunkiau atpažįstami.
Dirbtinės minios efektas
Viena didžiausių grėsmių pilietiškumui, anot eksperto, yra ne pavieniai pikti komentarai, o vadinamasis dirbtinės minios efektas. Tūkstančiai patiktukų ir palaikančių komentarų gali sudaryti klaidingą įspūdį, kad radikali nuomonė atspindi daugumos požiūrį.
Norint destabilizuoti visuomenę, nesvarbu, į kurią radikalią pusę ji pastumiama – svarbu, kad didėtų įtampa, baimė, nepasitikėjimas ir kiti neigiami jausmai. Neretai pasinaudojama konkrečiomis gyvenimiškomis situacijomis, pavieniais nusikaltimais ar nelaimingais atsitikimais, taip kuriant įspūdį, kad valdžia yra nepatikima ir neveiksni. Tokiu būdu pasiekiamas visuomenės kiršinimo efektas.
„Botai sukuria iliuziją, kad tam tikra marginali idėja yra norma. Racionalūs piliečiai dažnai išstumiami iš viešosios erdvės, nes žmogui reikia laiko įsigilinti į temą, suformuluoti ir parašyti komentarą, o botų armija sureaguoja akimirksniu, užtvindo eterį ir formuoja naratyvus, kurie nebūtinai atitinka visuomenės interesą. Taip sukuriama apgaulinga socialinė realybė, kurioje radikalumas atrodo kaip vyraujanti norma, o racionalus balsas paskęsta triukšme“, – teigia P. Pakutinskas.
„Miegantys“ agentai neutraliose grupėse
Viena pavojingiausių tendencijų, kurias išskiria profesorius, yra vadinamieji miegantys agentai. Tai botai, kurie ilgą laiką socialiniuose tinkluose elgiasi kaip atsakingi piliečiai – dalijasi neutraliu turiniu, atrodo patikimi bendruomenės nariai ir tarsi „renka karmos taškus“ (angl. karma farming), kad vėliau jų žodžiai skambėtų įtikinamiau. Tokius profilius atpažinti sunkiau, nes jie susirenka daugumą normaliam vartotojui būdingų požymių – draugus, veiklos istoriją, žymas apie apsilankymus ir pan.
„Šiuolaikiniai botai mėnesių mėnesius gali tyliai veikti visiškai neutraliose erdvėse – sodininkų, tėvų ar automobilių mėgėjų grupėse. Jie kelia neutralų turinį, gėlių nuotraukas, diskutuoja apie buitį ir taip įgyja bendruomenės pasitikėjimą. Tačiau atėjus „X valandai“ – kilus rezonansiniam įvykiui ar krizei – tūkstančiai šių profilių staiga suaktyvėja. Jie koordinuotai sėja nerimą, tvirtina, kad policija neveikia, institucijos korumpuotos, o valstybė žlunga. Tai nėra tiesmukas puolimas – tai ilgai kurto pasitikėjimo panaudojimas prieš pačius žmones“, – aiškina ekspertas.
2025 m. „Springer“ publikuotas mokslinis tyrimas rodo, kad šiuolaikiniai botai nebėra primityvūs – jų elgsena vis labiau priartėja prie tikrų žmonių elgesio. Botai sąmoningai imituoja žmogiškus netobulumus: daro pauzes, keičia nuomones, daro klaidų rašydami, emociškai reaguoja ir prisitaiko prie konkrečių bendruomenių normų.
Papildomą grėsmę kelia tai, kad botų veikla vis dažniau persikelia į pusiau privačias erdves – uždaras grupes, pokalbių programas, net bendruomenių administratorių lygmenį. Tokiose erdvėse manipuliacijas pastebėti sunkiau, nes pasitikėjimas jau būna susiformavęs, o informacija sklinda kaip „patikimas“ patarimas. Ten botai ne tik platina melagingą turinį, bet ir formuoja emocinį foną – nuovargio, cinizmo, bejėgiškumo jausmą.
Tyrimas taip pat atskleidžia, kad net pažangiausi algoritminiai detektoriai dažnai nesugeba tiksliai atpažinti botų. Jie treniruojami pagal praeities elgsenos modelius, o botų strategijos kinta greičiau nei atnaujinami atpažinimo įrankiai. Dėl to vis dažniau nepastebimos net koordinuotos botų grupės, ypač tuomet, kai jos ilgą laiką veikia neutraliose ar uždarose socialinių tinklų bendruomenėse.
Tikslas – visuomenės abejingumas
Botų veikla nenutrūksta net ir tuomet, kai nevyksta rinkimai. Ekspertai pabrėžia, kad ilgalaikis tokių operacijų tikslas nėra staigus visuomenės radikalizavimas, o lėtas pilietinio „imuniteto“ silpninimas, kai žmonės nustoja tikėti ne tik institucijomis, bet ir vieni kitais. Botų užduotis nebūtinai yra agituoti „už“ ar „prieš“, dažniau – nuolat vykdyti psichologinę operaciją, skirtą demotyvuoti.
„Pagrindinis botų tikslas – sukurti atskirtį, pasėti abejingumą ir nusivylimą savo šalimi. Kai žmonės nuolat mato dirbtinai sukurtą neigiamą foną, natūraliai kyla klausimas: kam stengtis, jei vis tiek viskas blogai? Botai dažnai kursto ugnį abiejose barikadų pusėse, poliarizuodami visuomenę, nes būtent konfliktas sukuria didžiausią įsitraukimą. Taip skaldoma vienybė ir mažinamas piliečių noras dalyvauti valstybės gyvenime“, – sako P. Pakutinskas.
Nors socialinių tinklų platformos dažnai pelnosi iš didesnio vartotojų įsitraukimo, kurį skatina konfliktai komentarų skiltyse, anot eksperto, situacija pamažu keičiasi – Europos Sąjungos reguliavimas vis labiau verčia platformas prisiimti atsakomybę. Vis dėlto, kol technologijos tobulėja, efektyviausias visuomenės ginklas išlieka kritinis mąstymas – suvokimas, kad tūkstantinė „minia“ internete gali būti tik pigaus algoritmo sukurta iliuzija.
