Rekordinis 22 mlrd. eurų vertės turto nurašymas ir atidėjiniai būsimiems nuostoliams tapo iškalbingu pripažinimu, kokia rimta klaida buvo Europoje įsikūrusios automobilių gamintojos „Stellantis“ sprendimas nepakankamai įvertinti Amerikos rinkos ypatumus.
Ar elektrinių automobilių svajonė JAV žlugo? Vargu. Jungtinės Valstijos yra Elono Musko ir „Tesla“ – elektrinių automobilių, iš esmės pakeitusių visą automobilių pramonę, – gimtinė. Vis dėlto akivaizdu, kad ši svajonė susidūrė su rimtomis kliūtimis. Tai neturėtų stebinti nė vieno, kas seka Donaldo Trumpo administracijos pareiškimus ir politikos posūkius, skatinančius „gręžti, kiek tik įmanoma“ bei siekiančius atsukti atgal Džo Bideno kadencijos metais pasiektą pažangą nulinės emisijos tikslų link.
Galbūt labiausiai stebina ne tai, kad „Stellantis“ ryžtingai keičia kryptį – į rinką sugrąžina itin daug degalų vartojančius automobilius ir stabdo elektrinių modelių programas, – o tai, kad iki tokios išvados buvo einama taip ilgai. Pardavimų krizė JAV ir sandėliuose įstrigęs neparduotų automobilių perteklius jau seniai buvo viešai aptariami.
Panašu, kad posūkį paskatino ir tai, jog dar gruodį „Ford“ paskelbė apie savo „elektrinį apsisukimą“: 19,5 mlrd. JAV dolerių vertės nurašymus bei atidėjinius ir sprendimą nutraukti savo flagmaninio nulinės emisijos sunkesnių pikapų projekto „F-150 Lightning“ gamybą.
Vos prieš mėnesį „General Motors“ pranešė, kad dėl elektrinių automobilių programų patirs iki 7 mlrd. JAV dolerių sąnaudų, o dalį modelių vėl grąžins prie benzininių variklių.
JAV „Stellantis“ grupėje atstovauja „Chrysler“ – vienas istorinio Amerikos automobilių gamintojų „Didžiojo trejeto“ vardų.
Visada buvo aišku, kad užduotis nebus lengva, ypač tokiai Amsterdame ir Paryžiuje įsikūrusiai motininei bendrovei kaip „Stellantis“: įtikinti amerikiečius, jog jų pamėgti „Jeep“ ir „Ram“ pikapai turi tapti elektriniai, – sudėtinga misija.
Dabar „Stellantis“, regis, atsisako anksčiau naudotos „žaliojo įvaizdžio“ retorikos apie etinę būtinybę ir pramonės atsakomybę kovoje su klimato kaita. Vietoje to ji pozicionuoja save kaip elektrifikacijos skeptikų sąjungininkę, skelbdama esanti „laisvo pasirinkimo švyturys“, pirmenybę teikiantis „tikriesiems klientų poreikiams“.
Strategijos pokyčius lydi trijų žodžių šūkis, dažnai sutinkamas politiniuose judėjimuose ir skirtas mobilizuoti paramą kovoje su reguliuotojais: „paklausa, o ne įsakymai“. Kitaip tariant, „Stellantis“ iš naujo sutelkia dėmesį į automobilių, kurių pirkėjai iš tiesų nori ir gali įsigyti, gamybą, o ne į politinių neutralumo klimato atžvilgiu (net-zero) direktyvų vykdymą transporto sektoriuje. Šis posūkis akivaizdžiai nutaikytas į JAV auditoriją ir dera su Baltųjų rūmų nuostatomis „Amerika pirmiausia“.
Ką tai reikš Europai, kur ypač Vakarų ir Šiaurės šalyse elektriniai automobiliai jau plačiai priimti, – visai kitas klausimas. Neabejotina, kad „Stellantis“ retorika skirta ir Briuseliui: siekiama suburti kitus gamintojus ir išlaikyti spaudimą Europos Komisijai švelninti dekarbonizacijos terminus. Šioje kovoje „Stellantis“ jau dabar, regis, įgyja pranašumą.
Grįžimas į ateitį reiškia ir tai, kad į rinką vėl grįžta dideli V8 benzininiai varikliai, pavyzdžiui, 6,4 litro agregatas, montuojamas „Dodge Challenger SRT 392“.
Vis dėlto verta prisiminti, kad spartų judėjimą nulinės emisijos transporto link iš dalies nulėmė pačios automobilių pramonės klaidos.
Prieš dešimtmetį pramonė rodė kelią į mažesnę taršą ir daug investavo į švaresnius bei efektyvesnius dyzelinius ir benzininius variklius. Tai turėjo būti pereinamasis laikotarpis – savotiškas „puskelis“ iki elektrifikuoto ir visiškai nulinės emisijos transporto ateityje.
Tačiau viskas staiga pasikeitė kilus „dieselgate“ skandalui, kai „Volkswagen“ ir kiti gamintojai buvo pagauti apgaudinėjantys emisijų tikrintojus, klaidinantys reguliuotojus ir pristatantys savo variklius kaip mažiau taršius bei ekonomiškesnius, nei jie buvo iš tikrųjų.
Įstatymų leidėjai atsakė griežta atpildo programa – agresyvia strategija iki 2030 metų visiškai elektrifikuoti naujų automobilių parką ir palaipsniui uždrausti vidaus degimo variklius, bent jau lengvuosiuose automobiliuose. Pramonė piktinosi, bet su šia „atgaila“ sutiko: beveik visi tradiciniai gamintojai paskelbė ambicingus planus tikslui įgyvendinti.
Vis dėlto tiekimo grandinių sutrikimai ir pajamų kritimas per Covid-19 pandemiją reikšmingai pristabdė pažangą. Beveik visi tradiciniai automobilių gamintojai atsitraukė nuo ankstesnių tikslų, o kai kurių anuometinių pažadų šiandien nebeįmanoma laikyti tvirtais įsipareigojimais.
Nepaisant to, „Stellantis“ Europoje jau nuėjo reikšmingą elektrifikacijos kelio dalį. Jungtinėje Karalystėje kas penktas jos parduodamas automobilis yra visiškai elektrinis – tai iš esmės atitinka bendrą rinkos lygį. Bendrovė šiek tiek atsilieka nuo kai kurių Europos konkurentų, tačiau gerokai lenkia, pavyzdžiui, Japonijos gamintojus. Modeliai „Peugeot e-208“ ir „Citroën ë-C3“ (iš esmės tas pats automobilis, besiskiriantis dizainu) patenka tarp penkių perkamiausių savo klasės elektrinių automobilių Europoje.
Be to, manydama, kad tiksliai jaučia rinkos kryptį, „Stellantis“ pasirašė reikšmingą susitarimą su Kinijos elektrinių automobilių gamintoja „Leapmotor“ – ne tik dėl mažesnių, labiau įperkamų nulinės emisijos automobilių tiekimo Europai, bet ir dėl jų gamybos pačioje Europoje.
Kalbant apie poveikį Jungtinei Karalystei, „Stellantis“ jau gerokai sumažino savo buvimą šioje rinkoje. „Vauxhall“ kadaise buvo vienas ilgus metus iš eilės pagal pardavimus pirmavusių prekės ženklų, tačiau šio statuso nebeturi.
Neigiamai sureagavusi į britų sprendimą pasitraukti iš Europos Sąjungos ir su tuo susijusias pasekmes visos Europos tiekimo grandinėms, taip pat „Vauxhall Astra“ gamybai Ellesmere Porto gamykloje Česyre bei „Vivaro“ furgonų gamybai Lutone, Bedfordšyre, „Stellantis“ netruko atsidurti atvirame konflikte su JK vyriausybe.
Bendrovė nusprendė nutraukti „Astra“ gamybą ir pertvarkyti Ellesmere Porto gamyklą į mažesnių elektrinių furgonų gamybos centrą, tam panaudodama dešimtis milijonų Didžiosios Britanijos mokesčių mokėtojų svarų.
Nepavykus išsiderėti išimčių savo JK gamybos bazei iš vyriausybės, kuri įvedė nulinės emisijos transporto priemonių kvotą, įpareigojančią gamintojus kasmet didinti parduodamų elektrinių automobilių dalį, „Stellantis“ priėmė sprendimą uždaryti Lutano komercinių transporto priemonių gamyklą. Profesinės sąjungos šį žingsnį pavadino istoriniu pramoniniu vandalizmu.
Paklaustas, ką „Stellantis“ strateginis persiorientavimas reikš likusiai bendrovės gamybinei bazei Jungtinėje Karalystėje – net jei įmonė ją ir pristato kaip vienintelę specializuotą savo elektrinių automobilių gamyklą, – „Stellantis“ atstovas teigė: „Ellesmere Porto atžvilgiu niekas nesikeičia.“
