Elektromobilio pradmenys Sovietų Sąjungoje

macchina.lt

Vyresnio amžiaus žmonėms Sovietų Sąjungos valdymo laikai ko gero siejasi ne su pačiais geriausiais prisiminimais, ypač kalbant apie automobilius ir keturračių industriją.

Iki šiol visa automobilių, motociklų, autobusų, sunkvežimių industrija buvo tiesiog prasta kopija to, ką darė Jungtinės Amerikos Valstijos ir Vakarų Europa. Tačiau išlįsdavo vienas kitas projektas, inicijuojamas Sovietų Sąjungoje gyvenančių inžinierių. Toks buvo ir pirmasis elektromobilis, pagamintas dar 1976 metais.

Šiuo metu daugelis gamintojų stengiasi pristatyti elektromobilius, kurie turėtų padėti privilioti pirkėjus persėsti iš įprastus degalus vartojančių automobilių į ekologiškus ir draugiškai gamtai keturračius. Didžiausias motinėlės Rusijos automobilių gamintojas AvtoVAZ neseniai pristatė savo elektromobilį vardu Lada EL. Šis modelis bus naudojamas taksi paslaugoms ir nebus parduodamas eiliniams vartotojams. Ir nors daugelis stebisi tuo, kad AvtoVAZ sukūrė pirmąjį elektromobilį per visą savo gyvavimo istoriją, leiskite jus pataisyti: pirmieji Žiguliai, tapę elektromobiliu buvo 2801 ir pro gamyklos vartus išriedėjo 1976 metais.

Septintame dešimtmetyje pro geležinę uždangą pradėjusi sklisti įvairi informacija leido ne tik praplėsti pasaulio supratimą, bet ir gauti naujų idėjų.  Dar XX a. pradžioje Išgirdę apie bandymus sukurti automobilius, varomus baterijomis, AvtoVAZ inžinieriai nusprendė padaryti tą patį, t. y. sukurti pirmąjį elektromobilį.

Inžinieriai prie projekto pradėjo dirbti 1975 metų pradžioje, tačiau laikui bėgant reikėjo pasirinkti kokiu keliu eiti toliau. Ar sukurti visiškai naują automobilį, ar panaudoti esamą bei jį pritaikyti. Dėl talpaus interjero buvo pasirinktas neseniai prekyboje pasirodęs 2101 modelio universalas, kuris buvo žymimas 2102.

Po trejų metų kūrimo ir tobulinimo Kremliuje sėdintys vadovai išdavė leidimą pirmajam automobilio testui. Geltona spalva nudažytas prototipas pirmąjį kartą visuomenei buvo pristatytas Autopro-84 parodoje. Pasak tuometinių inžinierių, šiam elektromobiliui buvo panaudotos moderniausios Sovietų Sąjungos technologijos, todėl Kremliui itin rūpėjo galutinis produktas. Nors automobilio gaminimo procesas žengė paskutinius žingsnius, AvtoVAZ inžinieriai padarė keletą svarbių pakeitimų, kurie leido užlopyti skyles.

Dėl itin didelio kiekio baterijų, kurios tais laikais svėrė nemažai, VAZ turėjo imtis griežtos dietos programos. Automobilio kėbulas buvo pagamintas iš aliuminio, inžinieriai atsisakė galinių durų, kurios svėrė pakankamai daug. Vietoje galinių durų buvo sumontuotos dvi angos, kurias atidarius surandamos baterijos, kurių kiekio iki šiol niekas nežino arba nenori atskleisti. Tačiau žinome, jog elektrinis motoras išvystė 54 arklio galias bei galėdavo automobilį priversti pasiekti maksimalų 85 km/h greitį. Šis pirmasis Sovietų Sąjungos elektromobilis su pilnai įkrautomis baterijomis galėjo nuvažiuoti maždaug 110 kilometrų. Jeigu galvojate, jog modernūs elektromobiliai yra komplikuoti ir reikia ilgai laukti, kol pilnai pasikraus, leiskite pasakyti, kiek reikėdavo laiko šiam elektromobiliui – 24 valandų.

Daugelis to meto ekspertų sakydavo, jog didžiausias elektromobilio praradimas buvo universalo praktiškumas. Tuo metu universalas galėdavo be problemų sutalpinti penkis suaugusius žmones ir vežti 450 kilogramų krovinį. Elektromobilis tuo tarpu galėjo sutalpinti tik du žmones bei pakelti tik 280 kilogramų sveriantį krovinį. Šio projekto inžinieriai teigdavo, jog praktiškumo praradimą atpirks automobilio ekologiškumas, tačiau laikui bėgant Kremliuje sėdintys šulai nusprendė, jog padarė klaidą ir nutraukė projekto finansavimą.

Per visą gyvenimo laikotarpį VAZ pagamino 47 tokius automobilius. Visi automobiliai buvo nudažyti šviesiai mėlyna spalva ir buvo skirti Maskvos, Kijevo, Simeropolo, Togliačio pašto skyriams. Šių automobilių paskirtis buvo ne tik pristatyti laiškus iš centrinės būstinės į aplinkinius, bet ir reklamuoti ekologišką gyvenimo būdą.

Tačiau visi bandymai galvoti kitaip buvo nesėkmingi, finansavimas buvo nutrauktas. Pagrindinės to priežastys buvo trumpas baterijų gyvavimo laikas, ilgas pakrovimo laikas, brangūs kūrimo ir aptarnavimo kaštai, beviltiškos praktiškumo galimybės bei aukšta kaina galutiniam pirkėjui.

Kaip bebūtų gaila, bet daugelis modernių elektromobilių išlaikė daugelį savo protėvių neigiamų savybių. Nors technologijos ir pažengė stipriai į priekį bei leido sumažinti automobilio kainą, tačiau elektromobiliai iki šiol nėra pritaikyti masinei serijinei gamybai ir tikrai nėra taip lengvai prieinami daugeliui, kaip įprastas kompaktiškas hečbekas.