Šių metų sausis gyventojams tapo vienu brangiausių mėnesių per visą istoriją, kai kalba pasisuka apie elektros sąskaitas. Dalis žmonių jau vasario pradžioje pajuto pokyčius savo piniginėse – mėnesio elektros kaina biržoje, palyginti su gruodžiu, šoktelėjo net 81 proc. ir tai – aukščiausias sausio mėnesio įvertis.
Prie pagrindinių kainų šuolio priežasčių įvardijamas užsitęsęs ir intensyvus šaltis bei didėjantis elektros suvartojimas visoje šalyje. Remiantis oficialia informacija, elektros vartojimas sausį buvo net ketvirtadaliu didesnis nei gruodį.
Tai nestebina, mat šalčio banga užklupo didžiąją dalį Lietuvos, o papildomos kilovatvalandės daugeliui tapo neišvengiama būtinybe – ypač šildymui. Akivaizdu, kad kainos augo ne iš gero gyvenimo, tačiau jų šuolis pasiekė tokį lygį, kad net ir saikingai elektrą naudojantys gyventojai sulaukė nemalonių sąskaitų.
Ekspertai įspėja – tai dar ne pabaiga
Žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ atstovas Simonas Jasiulis teigia, kad sausio mėnesio brangumas – dar ne aukščiausia riba. Jo prognozės rodo, kad vasarį elektros kaina gali dar kilti. Tokios žiemos, kokia buvo šių metų pradžioje, Lietuvoje jau seniai nebuvo – o kartu su minusinėmis temperatūromis šoko ir energijos kainos.
Anot specialisto, su birža susietus planus pasirinkę gyventojai sausį už elektrą mokėjo apie 31,30 ct/kWh (su PVM). Tai beveik dvigubai daugiau nei įprasta ramiu laikotarpiu. Situacija tapo rimta ne tik Lietuvoje – visa Europa kenčia dėl rekordinio dujų suvartojimo, o jų rezervai jau pasiekė vasario pabaigai būdingą lygį. Tai reiškia, kad elektra, gaminama iš iškastinio kuro, išliks brangi ir artimiausiais mėnesiais.
Prognozės rodo, kad vasarį kaina gali kilti iki maždaug 32,63 ct/kWh. Tokia situacija priverčia vartotojus svarstyti alternatyvas ir galbūt net keisti turimus elektros tiekimo planus.
Du patarimai, kaip bent šiek tiek sumažinti sąskaitas
S. Jasiulis pateikia du būdus, kaip gyventojai gali sumažinti finansinę naštą už elektrą. Pirmiausia, jei esate itin jautrūs kainų šuoliams, verta rinktis fiksuotos kainos planus. Tai užtikrins, kad kainų svyravimai jūsų nepalies, o sąskaitos bus lengviau prognozuojamos.
Antras patarimas – aktyviai stebėti biržos kainų pokyčius. Šiandien elektros kaina pateikiama 15 minučių intervalais, todėl laiku žinodami, kada ji mažiausia, galite planuoti prietaisų naudojimą. Skalbyklės ar indaplovės įjungimas naktį gali padėti sutaupyti net kelis eurus per mėnesį. Ši strategija ypač naudinga šaltuoju metų laiku, kai kainų svyravimai intensyviausi.
Kainų skirtumai tarp šalių
Lietuvos elektros kainos sausį buvo vidutinės Europos kontekste. Mūsų šalyje už kilovatvalandę mokėta daugiau nei Lenkijoje ar Vokietijoje, tačiau mažiau nei Latvijoje ar Estijoje. Pavyzdžiui, Lietuvoje didmeninė kaina siekė 15,25 ct/kWh (be PVM), Estijoje – 15,44 ct/kWh, o Vokietijoje – 11,01 ct/kWh.
Nepaisant aukštų kainų, elektros gamyba iš atsinaujinančių šaltinių išaugo. Sausį iš vėjo ir saulės energijos sugeneruota 559 GWh elektros, o bendras vartojimas šalyje perkopė 1400 GWh. Tai rodo, kad net esant sudėtingoms oro sąlygoms, žalieji sprendimai užtikrina vis didesnę dalį visos reikalingos energijos.
Laikas pergalvoti savo planus
Šių metų sausio pavyzdys parodė, kaip greitai elektros kainos gali šoktelėti, kai tam susiklosto nepalankios sąlygos. Nors šaltis iš esmės nenumaldomas, elektros tiekimo pasirinkimus galima kontroliuoti. Verta peržiūrėti, ar dabartinis planas yra tinkamas, ar ne laikas pasirinkti kitą – stabilesnį ir mažiau priklausomą nuo biržos svyravimų.
Be to, gyventojai raginami išnaudoti visas galimybes taupyti: nuo efektyvesnių prietaisų naudojimo iki planavimo, kada geriausia naudoti elektrą. Tai nedideli žingsniai, tačiau ilgainiui jie padeda apsaugoti šeimos biudžetą nuo netikėtų smūgių.
