Kinijos automobilių milžinė BYD galutinai pakeitė jėgų pusiausvyrą pasaulinėje elektromobilių rinkoje. 2025 m. ji aplenkė „Tesla“ ir tapo didžiausia elektrinių automobilių gamintoja pasaulyje.
Tuo pat metu „Tesla“ susiduria su politinių sprendimų, rinkos pokyčių ir augančios konkurencijos spaudimu, o pats BYD taip pat neaplenktas iššūkių savo vidaus rinkoje.
2025 m. didžiausiu elektrinių automobilių gamintoju pasaulyje tapo Kinijos kompanija BYD, pirmą kartą istorijoje atėmusi šį statusą iš JAV gamintojo „Tesla“. BYD per praėjusius metus visame pasaulyje pardavė daugiau kaip 2,25 mln. elektrinių automobilių, tuo tarpu „Tesla“ pardavimai analitikų vertinimu siekė apie 1,64 mln. vienetų.
Oficialiame pranešime BYD pabrėžė, kad elektrinių automobilių pardavimai per metus išaugo beveik 28 procentais. „Tesla“ dar nepaskelbė galutinių metų rezultatų (po trijų 2025 m. ketvirčių buvo užfiksuota 1,22 mln. parduotų automobilių), todėl metinis rezultatas paremtas analitikų prognozėmis.
Skaičiuojama, kad 1,64 mln. automobilių reikštų apie 8,3 proc. prastesnį rezultatą nei metais anksčiau. „Teslai“ 2025 m. buvo sudėtingi daugiausia dėl Elono Musko įsitraukimo į politiką.
Turtingiausias pasaulio žmogus, už aktyvią paramą Donaldo Trumpo rinkimų kampanijai, buvo paskirtas vadovauti naujai sukurtam Vyriausybės Efektyvumo Departamentui (DOGE), kurio užduotis – mažinti JAV administracijos išlaidas.
Praktiškai ši institucija išgarsėjo chaotiškais, „aklais“ atleidimais, kurie sukėlė didelį visuomenės pasipiktinimą. Į gatves išėjo protestuotojai, kurių nepasitenkinimas nukreiptas prieš Muską, „Teslą“ ir Donaldą Trumpą. Kai kur buvo raginama boikotuoti „Teslą“, fiksuoti net ir atskiri salonų niokojimo atvejai.
Galiausiai Muskui kilo konfliktas su Trumpu, jis pasitraukė iš DOGE ir grįžo vadovauti „Teslai“. Pats departamentas tyliai uždarytas 2025 m. lapkritį.
Ar Muskui pavyks išgelbėti „Teslą“?
Elono Musko sugrįžimas į „Teslos“ vadovo poziciją kol kas netapo lūžio tašku. Pardavimai išliko silpnesni, tam įtakos turėjo keli veiksniai: naujų modelių trūkumas, spartėjanti Kinijos gamintojų ekspansija ir pasibaigęs elektromobilių skatinimo mechanizmas JAV. Donaldas Trumpas panaikino 7,5 tūkst. JAV dolerių siekusią mokesčių lengvatą elektromobilių pirkėjams.
Pats Muskų ateities augimą sieja ne tiek su naujų modelių gausa, kiek su autonominio vairavimo technologijomis ir robotizuotomis, be vairuotojo veikiančiomis „Cybercab“ taksi. Šių elektromobilių gamybą planuojama pradėti 2026 m. balandį.
Trumpalaikiu išsigelbėjimu laikomas pigesnių, supaprastintų „Model 3“ ir „Model Y“ (Standard versijų) įvedimas į rinką. Tuo pat metu „Tesla“ atsisakė visiškai naujo maždaug 25 tūkst. dolerių kainuoti turėjusio modelio kūrimo. Dėl to pigiausias „Tesla“ automobilis JAV šiuo metu kainuoja apie 38 tūkst. dolerių.
BYD problemos
BYD taip pat neišvengia iššūkių. Kinijos rinkoje bendrovė susiduria su vis stiprėjančia vietinių gamintojų konkurencija, todėl vis labiau remiasi plėtra užsienyje. Koncernas gamina ne tik elektrinius, bet ir hibridinius automobilius. Bendra automobilių pardavimo apimtis pernai siekė apie 4,6 mln. vienetų – tai 7,7 proc. daugiau nei metais anksčiau.
Iš pirmo žvilgsnio rezultatas atrodo solidus, tačiau tai – mažiausias BYD augimo tempas per pastaruosius penkerius metus. 2025 m. viduryje įmonė buvo priversta sumažinti savo metines pardavimų prognozes 16 procentų. Tik dėl pakoreguotų, mažesnių tikslų pavyko oficialiai „įvykdyti planą“.
Vien pernai už Kinijos ribų BYD pardavė daugiau kaip 1 mln. automobilių – tai geriausias rezultatas bendrovės istorijoje ir net 150 proc. geresnis nei 2024 m. 2026-aisiais BYD siekia užsienio rinkose realizuoti jau apie 1,6 mln. automobilių.
Didelė šių automobilių dalis, tikėtina, atkeliaus į Europą. 2025 m. didžiausia BYD užsienio rinka buvo Jungtinė Karalystė.
