Elono Musko bendrovė „SpaceX“ turi naują idėją: orbitoje nori milijono DI palydovų

Elono Musko vadovaujama „SpaceX“ vėl kaitina rinką ambicinga idėja: žemoje Žemės orbitoje ateityje galėtų atsirasti iki 1 000 000 DI palydovų. Skelbiama, kad tai būtų nauja kryptis, kuri ilgainiui galėtų tapti svarbiausia bendrovės programa šalia „Starlink“.

Viešai aptariama koncepcija remiasi prielaida, kad dalis technologijų jau išbandyta „Starlink“ palydovuose, o naujame projekte būtų išplėsta skaičiavimo galia ir duomenų perdavimo pajėgumai. Pabrėžiama, kad tikslas būtų ne vien ryšys, bet ir skaičiavimai tinkle, priartinant DI infrastruktūrą arčiau duomenų šaltinių.

Techninė pusė ir realūs mastai

Pranešama, kad naujos kartos palydovai būtų aprūpinti optiniais ryšiais, skirtais spartesnei tarpusavio duomenų mainų grandinei kosmose. Taip pat minimi labai aukšti energijos poreikiai, nes DI užduotims reikalinga didelė nuolatinė galia.

Skaičius iki 1 000 000 palydovų šiandien atrodo kaip teorinė riba, nes net dabartinės didžiosios konstelacijos iki tokių apimčių nė iš tolo neprilygsta. Vis dėlto „SpaceX“ jau turi patirties masinėje gamyboje ir paleidimuose, o „Starship“ raketos programa, jei pasiektų stabilų eksploatacijos tempą, galėtų tapti vienu pagrindinių veiksnių, leidžiančių mažinti vieno palydovo iškėlimo kainą.

Teigiama, kad tam reikėtų ir atskiros didelio pajėgumo gamyklos, kurią būtų galima pritaikyti itin dideliam palydovų gamybos tempui. Viešoje erdvėje minimas tikslas pradėti tokią gamybą apie 2027 metų pabaigą, tačiau tai priklausytų nuo finansavimo, komponentų tiekimo grandinių ir pačios nešančiosios raketos brandos.

Didžiausios rizikos: dangus ir orbitos sauga

Idėja sulaukia kritikos dėl poveikio astronominiams stebėjimams ir naktinio dangaus taršos, kuri jau dabar aptariama kalbant apie ryšio palydovų konstelacijas. Kuo daugiau objektų orbitoje, tuo daugiau pastangų reikia, kad būtų suvaldyti atspindžiai, ryškumas ir trikdžiai moksliniams teleskopų matavimams.

Kitas klausimas – kosminio eismo sauga. Nors žema Žemės orbita yra didelė, objektų skaičiaus augimas didina susidūrimų riziką ir priklausomybę nuo patikimo stebėjimo, manevravimo bei ryšio su palydovais, kad būtų galima laiku atlikti vengimo manevrus.

Diskusijose akcentuojama, kad tokie planai neišvengiamai atsiremia į reguliavimą: dažnių skyrimą, orbitų koordinavimą ir tarptautinę atsakomybę dėl kosminių šiukšlių mažinimo. Būtent čia ambicinga vizija susiduria su ilgu derinimų procesu ir būtinybe įrodyti, kad sistema būtų valdoma saugiai.

„Kosmosas yra milžiniškas, todėl net ir tokio masto konstelacija, mūsų vertinimu, neturėtų sukelti kritinės susidūrimų rizikos“, – sakė Elonas Muskas.

Kol kas tai labiau kryptį nubrėžianti vizija nei patvirtintas įgyvendinimo grafikas, tačiau ji atspindi platesnę tendenciją: DI infrastruktūra ieško naujų vietų, kur būtų galima apdoroti duomenis greičiau ir arčiau jų šaltinio. Jei „SpaceX“ pavyktų sujungti masinę gamybą, dažnus paleidimus ir patikimą orbitinį valdymą, projektas galėtų tapti vienu didžiausių privačių kosmoso planų iki šiol.