Nerimas – dažnas, tačiau nematomas kasdienybės palydovas. Apie jį nekalbame nei darbe, nei prie pietų stalo, nors laikui bėgant jis gali paveikti ne tik emocinę savijautą, bet ir kūną: sutrikdyti miegą, išbalansuoti apetitą, išsekinti, sustiprinti įtampą ar net paaštrinti lėtines sveikatos problemas. Būtent todėl vaistinių tinklas „Gintarinė vaistinė“ inicijuoja socialinę iniciatyvą „Tylus rūpestis“, kviesdamas nebetylėti ir išdrįsti pasakyti: man neramu.
Šių metų iniciatyva kviečia atpažinti nerimą kasdienybėje – ne kaip išskirtinę ar kraštutinę būseną, o kaip jausmą, kuris dažnai lydi tyliai, natūraliai įsiliedamas į įprastą gyvenimo ritmą.
„Tęsiame emocinės sveikatos temą. Šiemet dėmesio centre – nerimas, apie kurį vis dar kalbame per retai. Nors gana lengvai pasakome „man skauda galvą ar nugarą“, „susinervinau“ ar „pavargau“, pripažinti „dabar jaučiu nerimą“ vis dar nėra įprasta. Tačiau nerimas – ne tik būsena: jis sekina, atima apetitą, miegą ir energiją, todėl daro įtaką ir fizinei sveikatai. Ši iniciatyva – kvietimas įsiklausyti į save ir šalia esančius artimuosius, būti sau atlaidesniems, o gal net pirmą kartą išdrįsti pasakyti: man neramu“, – pažymi „Gintarinės vaistinės“ rinkodaros projektų vadovė Viktorija Labutina.
Kvietimas pažvelgti į tai, kas dažnai lieka neišsakyta
Kaip ir praėjusiais metais, kai buvo raginama atkreipti dėmesį į emocinį nuovargį, patiriamą rūpinantis artimaisiais, šiemet „Tylus rūpestis“ skatina pažvelgti į tai, kas dažnai lieka neišsakyta net pačiam sau. Iniciatyvą lydintis vaizdo klipas atveria jautrų trijų skirtingų grupių – šeimos narių, kolegų ir sporto komandos – pokalbį apie tai, kas slepiasi už šypsenų ir kasdienybės.
„Projekto idėjos perkėlimas į vaizdo formatą buvo kūrybinis iššūkis. Viskas buvo filmuojama čia ir dabar, keliomis kameromis, be repeticijų. Moderatorė Beata Tiškevič turėjo ne tik stebėti pokalbius, bet ir į juos reaguoti, palaikyti jų eigą. Ji tai padarė profesionaliai, jautriai ir labai autentiškai“, – pasakoja projekto kūrybos vadovė, laisvai samdoma kūrybininkė Stefanija Jokštytė.
Didžiausias darbas, anot jos, prasidėjo jau po filmavimo – montuojant. Kūrybinei komandai teko dirbti su itin gausia atvirų, jautrių kadrų medžiaga, todėl reikėjo ieškoti kompromisų ir atsisakyti dalies scenų, kad būtų sukurta trumpa, tačiau emociškai paveiki klipo versija.
„Diskusijų buvo daug. Režisierius net siūlė sukurti 20 minučių trukmės klipą, nes medžiagos turėjome išties daug. Visgi apsistojome ties kelių minučių formatu. Tai buvo emociškai intensyvus procesas, pareikalavęs daug vidinės refleksijos, bet kartu – labai prasmingas“, – teigia S. Jokštytė.
Trys ryšių tipai: šeima, kolegos ir sporto komanda
Iniciatyvos dalyviai buvo atrinkti sąmoningai – pasirinktos trys grupės: šeima, kolegos ir sporto komanda. Anot kūrybos vadovės, tai trys glaudžiai susiję, tačiau skirtingo pobūdžio ryšiai, leidžiantys pamatyti, kaip nerimas atsiskleidžia skirtinguose socialiniuose ratuose.
„Šeima buvo jautri ir intelektuali, kolegos – itin atviri, o sportininkės – gyvos, energingos ir drąsios. Būtent šie žmonės ir padarė klipą tokiu, koks jis yra – tikru, asmenišku ir labai artimu“, – sako S. Jokštytė.
Atmosfera aikštelėje: tarp darbo ir jaukumo
Filmavimas vyko naujai pastatytame daugiaaukščiame pastate, iš kurio atsiveria visa Vilniaus panorama. Pasak kūrybininkės, atmosfera buvo ne tik darbinė, bet ir šilta – prie to reikšmingai prisidėjo B. Tiškevič, kūrusi lengvą, palaikančią nuotaiką tiek herojams, tiek visai kūrybinei komandai.
„Nerimavome, ar žmonės atsivers – juk filmavome ne aktorius, o tikrus žmones, be repeticijų. Tačiau pokalbiai virto netikėtai atvirais ir labai gyvais. Tai ir yra didžiausia šios kampanijos vertė – autentiškumas. Ne scenarijus, o tikros emocijos“, – priduria S. Jokštytė.
