Energetika ir gamta vienoje vietoje: saulės parkas Anglijoje tapo gyvu eksperimentu

Pietų Anglijoje, Devono grafystėje, įrengta saulės elektrinė tapo netikėtu biologinės įvairovės atkūrimo bandymu. Tarp fotovoltinių modulių anksčiau menkavertėje, skurdžios augalijos teritorijoje pradėta taikyti vadinamoji „žalio šieno“ technologija, kai į plotą atvežama ką tik nupjauta, sėklų ir mikroorganizmų turtinga pievų žolė.

Projektas įgyvendintas Creacombe saulės elektrinėje, pastatytoje maždaug 11 hektarų plote. Tokios žemės dažnai pasirenkamos energetikos infrastruktūrai, nes jos laikomos mažiau tinkamomis intensyviam ūkininkavimui, tačiau ilgainiui jos taip pat praranda natūralių pievų rūšinę įvairovę.

Kas yra žalias šienas?

„Žalias šienas“ nėra įprastas, džiovintas pašaras. Tai šviežiai nupjauta pievos augalija, kuri greitai pervežama ir paskleidžiama norimame atkurti plote, kad išliktų sėklos, drėgmė ir dalis dirvožemio mikroorganizmų.

Specialistų teigimu, būtent skubus perkėlimas yra esminis skirtumas: džiovinant sėklos dažnai išbyra arba praranda daigumą, o kartu nyksta ir biologinės medžiagos poveikis dirvai. Paskleista augalija kurį laiką veikia kaip mulčias, padedantis sulaikyti drėgmę ir sudaryti sąlygas natūraliam dygimui.

Kaip pasikeitė teritorija?

Per kelis vegetacijos sezonus tarp saulės modulių ėmė rastis daugiau žydinčių augalų, vėliau įsitvirtino vietinės žolių rūšys. Skirtingu metu žydinčios pievų rūšys sukūrė ilgesnį žiedadulkių ir nektaro sezoną, todėl maisto šaltinis apdulkintojams tapo stabilesnis.

Didėjant augalų įvairovei, teritorijoje gausėjo bičių, žiedmusių, drugių ir naktinių drugių. Kartu daugėjo ir vabzdžiais mintančių gyvūnų: stebėtojai fiksavo virš pievos medžiojančius šikšnosparnius, kuriems tokios vietos tampa svarbios mitybos grandinės dalimi.

Projekto esmė ta, kad pieva formuojasi ne grąžinant teritoriją į intensyviai prižiūrimą žemdirbystę, o leidžiant vykti natūralesnei ekologinei sukcesijai. Tai reiškia mažiau nuolatinės intervencijos ir didesnę tikimybę, kad buveinė išsilaikys ilgesnį laiką.

Kodėl tai svarbu energetikai?

Saulės elektrinių plėtra Europoje spartėja, tačiau vis dažniau keliami reikalavimai, kad infrastruktūra būtų derinama su gamtosauginiais tikslais. Dvigubos paskirties sprendimai, kai energijos gamyba suderinama su buveinių atkūrimu, padeda mažinti konfliktą tarp žemės naudojimo ir biologinės įvairovės.

Tokie projektai taip pat siejami su apdulkintojų apsauga: dalis maisto gamybos tiesiogiai priklauso nuo vabzdžių, o jų buveinės nyksta dėl intensyvaus žemės naudojimo ir vienarūšių pasėlių. Pievų atkūrimas šalia energijos infrastruktūros gali tapti svarbiu „koridoriumi“ ar sustojimo vieta vabzdžiams, ypač fragmentuotame kraštovaizdyje.

Creacombe pavyzdys rodo, kad palyginti paprastas, žemųjų technologijų metodas gali sukurti apčiuopiamą poveikį: teritorija ne tik gamina elektrą, bet ir tampa gyvybingesne ekosistema. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad rezultatai priklauso nuo pradinės dirvožemio būklės, tinkamo donorinių pievų parinkimo ir to, ar teritorija vėliau nebus pernelyg intensyviai tvarkoma.

Projektą aptaria ir su Creacombe dirbančios organizacijos, tarp jų Yealm Community Energy bei „Wychwood Biodiversity“, kurios akcentuoja, kad „žalio šieno“ perkėlimas gali būti pritaikomas ir kituose panašiuose sklypuose. Praktika ypač aktuali ten, kur tradicinis atsėjimas neveikia dėl prastų vietos sąlygų arba norima atkurti būtent vietinėms pievoms būdingą rūšinę sudėtį.