Minėdamas ketvirtąsias plataus masto Rusijos įsiveržimo į Ukrainą metines, Europos Parlamentas (EP) rezoliucijoje griežtai pasmerkė neteisėtą ir nepagrįstą Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą. Jis įvardytas kaip akivaizdus tarptautinės teisės ir Jungtinių Tautų Chartijos pažeidimas.
Antradienį per neeilinę EP plenarinę sesiją į europarlamentarus kreipėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Atidarydama posėdį, EP pirmininkė Roberta Metsola pabrėžė, kad praėjo ketveri metai, o Europos Parlamentas neišdavė Ukrainos. „Nes mes žinome, kad būdami kartu, Ukraina ir Europa yra stiprios. Ukrainos saugumas yra Europos saugumas, Ukrainos laisvė yra Europos laisvė, o Ukrainos ateitis yra Europoje“, – sakė R. Metsola.
Nuotoliniu būdu iš Kyjivo kalbėjęs V. Zelenskis padėkojo EP už nuolatinę paramą Ukrainai ir pabrėžė, kad Ukraina šio karo nepasirinko ir jo nepradėjo, tačiau daro viską, kas įmanoma, kad jį sustabdytų.
Jis teigė, kad Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino „dvasiškai nestabili diktatūra“ Maskvoje agresyviai kelia grėsmę ne tik kaimyninėms valstybėms, bet ir visai Europai. Pasak V. Zelenskio, V. Putinas paprasčiausiai nesugeba priimti fakto, jog „kitur žmonės gali gyventi kitaip ir džiaugtis gyvenimu, kurio nepasirinko jis“.
Ukrainos prezidentas taip pat akcentavo saugumo garantijų būtinybę, kad Rusija negalėtų tęsti agresijos Europoje. Kalbėdamas apie transatlantinį vieningumą ir bendradarbiavimą dabartinėmis aplinkybėmis, jis padėkojo visiems, kurie dirba siekdami išsaugoti šį pasauliniu mastu svarbų ryšį.
V. Zelenskis pabrėžė, jog itin svarbu įgyvendinti Europos Sąjungos paskolos Ukrainai programą, siekiančią 90 mlrd. eurų, ir nustatyti Ukrainai aiškią narystės ES datą. Jo teigimu, jei tokios datos ir garantijų nebus, „Putinas ras būdą dešimtmečiams blokuoti Ukrainą, skaldydamas jus, skaldydamas Europą“.
Prezidentas tvirtino, kad Europa privalo aiškiai įvardyti, kas pildo Rusijos biudžetą ir leidžia V. Putinui tęsti karą. Jis ragino įvesti griežtas sankcijas, nutraukti Europos priklausomybę nuo rusiškos energijos, izoliuoti Rusijos bankus nuo Europos finansų sistemos, kovoti su sankcijų vengimu ir Maskvos „šešėliniu laivynu“, taip pat uždrausti Rusijos karo nusikaltėliams atvykti į Europą.
Po V. Zelenskio kalbos ir diskusijų priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas dar kartą griežtai pasmerkė Rusijos neteisėtą ir nepagrįstą agresijos karą prieš Ukrainą, pabrėždamas, kad tai yra akivaizdus tarptautinės teisės ir Jungtinių Tautų Chartijos pažeidimas. Europarlamentarai Rusiją, jos vadovybę ir Baltarusijos režimą laiko visiškai atsakingais už karą ir karo nusikaltimus, taip pat griežtai pasmerkė Irano ir Šiaurės Korėjos režimų įsitraukimą.
Parlamentas reikalauja, kad Rusija nedelsdama nutrauktų karinius veiksmus, išvestų savo pajėgas iš visos tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos, paleistų sulaikytus ir deportuotus civilius (įskaitant vaikus) ir liautųsi pažeidinėjusi Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą bei teritorinį vientisumą. EP nariai pakartojo, kad ir toliau nepripažins okupuotų Ukrainos teritorijų Rusijos dalimi.
Rezoliucijoje taip pat patvirtinama, kad Ukrainos ateitis yra Europos Sąjungoje. Dokumente siūloma spartinti Ukrainos integraciją į ES bendrąją rinką ir per institucines reformas greitinti pačios ES pasirengimą tolesniam plėtimui.
Parlamentarai ragina ES ir jos valstybes nares prisiimti didesnę atsakomybę už Europos saugumą ir didinti karinę, politinę bei diplomatinę paramą Ukrainai.
EP nariai pažymi, kad būsimoje Ukrainos ir Rusijos taikos sutartyje turi būti numatytos tvirtos ir patikimos Ukrainos saugumo garantijos, prilygstančios NATO sutarties 5-ajam straipsniui ir Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnio 7 daliai. Sutartyje privalu laikytis tarptautinės teisės, užtikrinti atsakingų asmenų patraukimą atsakomybėn ir numatyti reparacijas. Susitarimas neturi riboti Ukrainos teisės į savigyną ir laisvės pasirinkti sąjungas. Rezoliucijoje taip pat pabrėžiama, kad sprendimai dėl Ukrainos ar Europos negali būti priimami be pačios Ukrainos ar Europos dalyvavimo.
Dokumente palankiai vertinamos naujos daugiašalės Ukrainos saugumo iniciatyvos, įskaitant Vakarų sąjungininkų siūlymą dislokuoti saugumo pajėgas kartu su saugumo garantijomis.
Kartu EP nariai reiškia susirūpinimą, kad tokios garantijos įsigaliotų tik pasiekus susitarimą dėl paliaubų.
Parlamentarai taip pat išreiškė nerimą dėl dabartinio JAV požiūrio į taikos derybas. Jų vertinimu, Vašingtonas, regis, pirmenybę teikia trumpalaikio susitarimo pasiekimui ir „strateginio stabilumo“ su Rusija išsaugojimui, o ne tikroms deryboms, kuriomis būtų siekiama visapusiškos, teisingos ir ilgalaikės taikos, pagrįstos tarptautine teise.
Rezoliucijoje raginama griežtinti sankcijas Rusijai ir toliau mažinti Europos priklausomybę nuo rusiškos energijos. Teigiamai vertindami pastangas palaipsniui atsisakyti rusiškų dujų ir naftos, EP nariai taip pat reikalauja etapais atsisakyti kitų rusiškos energijos šaltinių, įskaitant naftą ir visus naftos produktus, uraną, sodrintą uraną bei branduolinį kurą, ir visiškai nutraukti „Nord Stream“ dujotiekių eksploatavimą.
Parlamentarai pasmerkė Ukrainos vaikų deportaciją į Rusiją ir parėmė tarptautines pastangas užtikrinti jų sugrąžinimą į tėvynę.
Galiausiai EP ragina išplėsti sankcijas Rusijos institucijoms ir pareigūnams, dalyvaujantiems karo nusikaltimuose, griežčiau kovoti su sankcijų apėjimu, įvesti draudimą įvažiuoti į Šengeno erdvę Rusijos kariniam personalui, dalyvaujančiam kare, ir įtraukti „Wagner“ samdinių grupuotę bei jos veiklos perėmėjus į teroristinių organizacijų sąrašus.
Rezoliucijai pritarė 437 EP nariai, 82 balsavo prieš, o 70 susilaikė.
Rusija plataus masto invaziją į Ukrainą pradėjo 2022 m. vasario 24 d. Šis karas pareikalavo dešimčių tūkstančių Ukrainos civilių ir karių gyvybių.
