Pavasarį ir vasarą viskas atgyja: žolė žalesnė, miškai kviečia, parkai pilni žmonių. Bet kartu su šiuo gyvybės pliūpsniu grįžta ir senas pažįstamas, kurio niekas nelaukia: tylus, smulkus, bet pavojingas. Kalbame apie erkes.
Vos tik pakyla temperatūra, internete ima sklisti dešimtys patarimų: nuo natūralių atbaidančių purškalų iki keisčiausių ištraukimo metodų. Ir kaip visada, kartu su naudinga informacija grįžta ir mitai, kurie gyvena ilgiau nei pati erkė įsisiurbusi žmogui.
Jie kartojami iš lūpų į lūpas, pasiekia forumus, o tada ir galvą, kurioje pradeda formuoti elgesį. Tačiau ne visi patarimai, kuriuos girdime, yra geri. Jei iš tikrųjų nori apsaugoti save, vaikus ar net šunį nuo erkių, pirmiausia reikia atsisveikinti su klaidingais įsitikinimais. Kai kurių jų laikomės metai iš metų, nė nesusimąstę, kad jie yra neteisingi.
Kada ir kur erkės būna aktyviausios?
Daug kas vis dar galvoja, kad erkės pasirodo tik miškuose, ir tik tuo metu, kai peržengi birželio slenkstį. Deja, tai seniai nebe tiesa. Erkės aktyvios nuo kovo iki lapkričio, o dažniausiai – pavasarį ir rudenį. Ypač kai temperatūra svyruoja tarp +10 ir +20 laipsnių, o drėgmės ore pakanka. Jos nemėgsta kaitros, todėl vasaros karščiuose trumpam aprimsta, bet vos vėl atvėsta – vėl grįžta.
Ir ne, tai nėra tik miško problema. Erkių daugėja miestuose, parkuose, soduose, net kiemuose, kur yra aukštesnė žolė, tankesni krūmai ar šešėlis. Jos mėgsta drėgmę ir tylą, tad jei turi tankų sklypo kampą ar neišgrėbtą pakraštį, tikėtina, kad būtent ten jos jau tavęs laukia.
Dar viena svarbi detalė – dauguma žmonių galvoja, kad erkės puola iš aukštai, šokinėja nuo šakų ar medžių. Tiesa ta, kad jos nešokinėja, neskraido ir nenusileidžia iš dangaus. Jos tiesiog sėdi ant žolių ar krūmų maždaug iki 120–150 cm aukščio, ir kai tik pajunta šilumą, kvapą ar net judesį – perkelia save ant praeinančio kūno. Viskas! Tyliai, bet labai efektyviai.
Ką vis dar darome neteisingai ir kodėl tai pavojinga?
Vienas iš dažniausiai kartojamų patarimų, kad erkę reikia išsukti, tarsi sraigtelį. Tai vienas iš pavojingiausių mitų, nes sukant parazitą galima jo galvą palikti odoje. Tokiu atveju padidėja infekcijos rizika, o kartu – užsitęsia gijimas. Tikrasis būdas – staigus, vertikalus traukimas, kuo arčiau odos. Be sukimo, be spaudimo. Ir tik su pincetu arba specialia erkių išėmimo priemone, kurią galima rasti vaistinėse.
Kitas įsitikinimas – kad visos erkės yra užkrėstos. Tai klaida, kuri kelia paniką, bet nepadeda. Tiesa ta, kad ne kiekviena erkė nešioja boreliją ar kitą pavojingą bakteriją. Kai kuriais duomenimis, užsikrėtusių erkių skaičius svyruoja nuo 10 iki 40 proc., ir tai priklauso nuo regiono. Tai reiškia, kad net po įkandimo infekcija ne visada perduodama, bet visada reikia stebėti, ar atsirado paraudimas, žiedas ar pakito bendra savijauta.
Dar viena keista, bet plačiai paplitusi mintis, kad šviesūs drabužiai atbaido erkes. Skubu paneigti, nes erkės nereaguoja į spalvas, jos neturi regėjimo kaip žmogus. Jos mato per kvapus, kūno šilumą, judesį. Šviesūs drabužiai tiesiog leidžia greičiau pastebėti, jei koks parazitas įsitaisė ant rankovės ar klešnės. Ir tai svarbi detalė. Pastebėjus erkę anksčiau, tikimybė išvengti įkandimo ženkliai padidėja.
Ką daryti, kad erkės neįkibtų?
Svarbiausias dalykas – palaikyti barjerą tarp odos ir aplinkos. Tai reiškia: ilgos kelnės, ilgos rankovės, uždari batai, į kelnes sukišti marškiniai. Ne dėl to, kad taip madinga, o todėl, kad erkės neatsiranda per sekundę – joms reikia laiko, kad rastų vietą įsikibti. Kuo daugiau kūno uždengta – tuo daugiau šansų, kad jos bus pastebėtos ir nespės įsisiurbti.
Taip pat padeda natūralūs repelentai, ypač su eukalipto, citrinžolės, levandų ar kedro kvapais. Ir, be abejo, kūno tikrinimas po kiekvieno pasivaikščiojimo, o ypač aplink kelius, kirkšnis, pažastis, sprandą ir juosmenį. Ten, kur oda plona ir šilta.
Jei visgi randi – nepanikuok. Pasiimk pincetą, suimk kuo arčiau odos ir staigiai trauk. Po to būtina dezinfekcija, stebėjimas kelioms savaitėms. Jei atsiranda paraudimas ar simptomai – kreiptis į gydytoją.
Erkės ne tik pavojus, bet ir atsakomybė
Mitas apie erkes yra ne tik apie tai, ką darome neteisingai, bet ir apie tai, kaip lengva paskleisti klaidingą informaciją. Dėl to kai kurie žmonės ilgus metus vengia skiepų, pasikliauja netiksliais metodais arba gyvena nuolatinėje baimėje.
Tačiau tiesa paprasta: erkės yra, jos buvo ir bus. Bet mes galime apsisaugoti – ne baime, o žiniomis. Kuo mažiau mitų, tuo daugiau sveikatos. O pavasaris ir vasara gali būti džiaugsmas, o ne stresas.
