Aukščiausi Europos Sąjungos pareigūnai ir diplomatai svarsto, kaip reaguoti į galimas Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo administracijos pastangas perimti Grenlandijos – didžiausios pasaulio salos, strategiškai svarbios Arkties regione – kontrolę. Pastaruoju metu paaštrėjusi Vašingtono retorika ir augantis susirūpinimas Europoje dėl Grenlandijos suvereniteto ir saugumo skatina ieškoti įvairių atsako scenarijų.
Planuojamas reikšmingas finansinės paramos didinimas
Vienas iš svarstomų Europos Sąjungos atsako variantų – daugiau nei dvigubai padidinti finansinę paramą Grenlandijai ilgalaikėje ES biudžeto strategijoje. Nuo 2028 metų per septynerius metus salai planuojama skirti 530 mln. eurų. Šios lėšos papildytų Danijos, į kurios sudėtį Grenlandija įeina kaip autonominė teritorija, jau teikiamą finansinę pagalbą.
Be to, Grenlandija galėtų pretenduoti ir į papildomą 44 mln. eurų finansavimą iš Europos fondų, skirtų atokioms teritorijoms, susijusioms su ES valstybėmis. Šiuo metu daniškos lėšos daugiausia nukreipiamos į socialinę apsaugą, sveikatos priežiūrą, švietimą ir aplinkosauginį vystymą. Pagal naujus planus dalis investicijų būtų skiriama ir mineralinių išteklių gavybai, taip siekiant stiprinti Grenlandijos ekonominį savarankiškumą ir strateginį potencialą.
NATO „Arkties sargas“ ir saugumo stiprinimas regione
Kitas svarstomas atsako kelias – sprendimai Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) rėmuose. Pasak diplomatinių šaltinių, Aljansas gali imti svarstyti naujos programos „Arkties sargas“ pradžią, analogiškos jau veikiančioms iniciatyvoms „Rytų sargas“ ir „Baltijos sargas“. Pagrindinis tokios programos tikslas būtų sustiprinti Grenlandijos ir aplinkinių Arkties regionų saugumą.
NATO atstovai taip pat nagrinėja galimybes didinti karines išlaidas šiame regione, rengti papildomas karines pratybas ir dislokuoti daugiau pajėgų Grenlandijos gynybai. Tarp svarstomų priemonių – ir europinio karinio kontingento dislokavimas Grenlandijoje Danijos prašymu, siekiant užkirsti kelią galimam trečiųjų valstybių kišimuisi bei užtikrinti transatlantinio saugumo architektūros stabilumą.
Bandymas išlaikyti JAV įtaką nepažeidžiant suvereniteto
Dar vienas scenarijus – ieškoti kompromiso, kuris leistų išsaugoti Jungtinių Valstijų įtaką regione, kartu nepažeidžiant Grenlandijos suvereniteto. Svarstomi įvairūs diplomatiniai sprendimai, prekybinės bei finansinės paskatos, galinčios būti patrauklios tiek JAV, tiek Europos valstybėms, tiek pačiai Grenlandijai. Tokiu būdu siekiama išvengti atviros konfrontacijos ir kartu išlaikyti strateginę pusiausvyrą Arktyje.
Slaptos įtakos kampanija ir laisvos asociacijos sutartis
Remiantis pranešimais iš Vašingtono, Jungtinės Valstijos iki 2026 metų pabaigos esą siekia faktiškai perimti Grenlandijos kontrolę. Tarp minimų priemonių – planuojamos slaptos įtakos kampanijos, kuriomis būtų bandoma iš esmės pakeisti politinę pusiausvyrą saloje ir sustiprinti proamerikietiškas nuostatas tarp vietos elitų bei visuomenės.
Skelbiama, kad Baltieji rūmai rengia laisvos asociacijos sutarties projektą, kurį Donaldas Trumpas ketina tiesiogiai pasiūlyti Grenlandijos valdžiai, apeidamas oficialųjį Kopenhagą. Toks žingsnis reikštų bandymą formaliai nepaneigiant Grenlandijos savivaldos iš esmės pririšti salą prie JAV politinės ir saugumo sistemos.
Danijos ir Europos lyderių reakcija
Danija, kuriai Grenlandija oficialiai priklauso kaip autonominė teritorija, tokį spaudimą vadina nepriimtinu ir pabrėžia, kad Grenlandijos žmonės turi teisę patys spręsti savo ateitį. Kopenhaga akcentuoja, kad bet kokie sprendimai dėl salos statuso turi būti priimami griežtai laikantis tarptautinės teisės ir esamų susitarimų.
Šiai pozicijai pritarė dešimtys Europos lyderių. Bendrame pareiškime, kurį pasirašė, be kita ko, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, taip pat Italijos, Lenkijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės ir Danijos ministrai pirmininkai, pabrėžiama: „Grenlandija priklauso Grenlandijos žmonėms. Tik Danija ir Grenlandija turi teisę priimti sprendimus dėl Grenlandijos.“ Pareiškime taip pat įspėjama, kad bet kokios vienašališkos pastangos pakeisti esamą statusą sukeltų rimtų politinių ir teisinių pasekmių.
Geopolitinė įtampa po JAV veiksmų Venesueloje
Iš pradžių D. Trumpo užuominos apie galimą Grenlandijos kontrolės perėmimą daugeliui atrodė kaip egzotiškos ir sunkiai rimtai vertintinos idėjos. Tačiau po JAV karinės operacijos Venesueloje ir šios šalies lyderio sulaikymo Vašingtono retorika privertė Europos sąjungininkes į Grenlandijos klausimą žvelgti kur kas rimčiau.
Ekspertų teigimu, Grenlandija, turinti gausius strateginius gamtos išteklius ir užimanti itin svarbią geografinę padėtį Arkties regione, yra reikšmingas geopolitinių interesų objektas tiek Jungtinėms Valstijoms, tiek Europai. Bet kokie bandymai keisti esamą salos statusą gali turėti ilgalaikių pasekmių transatlantiniams santykiams, tarptautinėms sąjungoms ir nusistovėjusioms tarptautinėms normoms, reguliuojančioms teritorinius ir suvereniteto klausimus.
