Europos Sąjungos klimato ministrai ankstų trečiadienio rytą pasiekė preliminarų susitarimą dėl klimato kaitos tikslo iki 2040 metų, tačiau šis tikslas buvo sušvelnintas paskutinės minutės derybose.
Remiantis nutekintu dokumentu, ES sieks iki 2040 metų sumažinti anglies dvideginio emisijas 90 proc., lyginant su 1990 metų lygiu, tačiau bus leidžiamos lankstesnės priemonės, kurios faktiškai susilpnins šį tikslą.
Sprendimas buvo priimtas po daugiau nei 18 valandų trukusių diskusijų, kurių tikslas – pasiekti susitarimą dar prieš JT klimato konferenciją COP30, kuri lapkričio 6 dieną prasidės Brazilijoje.
Šiuo metu ES stengiasi išsaugoti lyderystę tarptautinėje klimato politikoje, tačiau kompromisai rodo, kad vieningas klimato požiūris tampa vis sudėtingesnis. Kai kurios šalys, tokios kaip Lenkija, Čekija ir Vengrija, išreiškė prieštaravimus planui, visgi jų balsų neužteko jam užblokuoti. Reikėjo bent 15 šalių palaikymo, kad kompromisinis variantas būtų priimtas.
Kompromisas, kuris sumažina tikrąją emisijų mažinimo reikšmę
Pagal naują susitarimą šalims bus leidžiama iki 5 proc. savo emisijų mažinimo įsipareigojimų padengti perkant užsienio anglies kreditus. Tai reiškia, kad tikroji sumažinimo riba Europos pramonės viduje sumažėtų iki 85 proc., o likę 5 proc. būtų deleguoti kitoms šalims.
Nutekintas dokumentas taip pat rodo, kad ateityje ES gali apsvarstyti galimybę dar 5 proc. emisijų sumažinimo perkelti į tarptautinius kreditus, faktiškai sumažinant tikrąją vidaus mažinimo ribą iki 80 proc.
Ši priemonė buvo skirta nuraminti labiau skeptiškas valstybes, kurios teigia, kad tokie ambicingi tikslai gali turėti neigiamą poveikį jų ekonomikai. Lenkija ir Italija siekė dar didesnio lankstumo – iki 10 proc., tuo tarpu Ispanija ir Nyderlandai kategoriškai pasisakė prieš tikslų švelninimą.
Klimato politika susiduria su ekonominiais ir politiniais spaudimais
Pradinį pasiūlymą buvo pateikusi Europos Komisija – 90 proc. emisijų mažinimas su 3 proc. leidžiamų anglies kreditų riba. Tačiau augant spaudimui iš kai kurių šalių ir pramonės sektoriaus, šis pasiūlymas buvo pakoreguotas.
Kai kurios valstybės, ypač Lenkija, Čekija ir Italija, tvirtino, kad per griežti reikalavimai galėtų neigiamai paveikti jų pramonę, ypač atsižvelgiant į konkurenciją su pigesnėmis Kinijos prekėmis ar JAV muitais.
„Niekas nenori sunaikinti nei ekonomikos, nei klimato – turime išsaugoti abu“, – teigia Lenkijos viceministras klimato reikalams Krzysztofas Bolesta.
Tuo tarpu tokios šalys kaip Nyderlandai, Ispanija ir Švedija akcentavo klimato kaitos padarinių rimtumą – ekstremalūs orai ir būtinybė pasivyti Kiniją žaliosios energetikos technologijose. Šių šalių nuomone, ambicingi klimato tikslai turi būti išlaikyti.
Susilpnintas tikslas kelia nerimą ekspertams
ES nepriklausomi klimato politikos patarėjai perspėjo, kad leidimas šalims pirkti CO2 kreditus iš užsienio gali nukreipti svarbias investicijas nuo Europos pramonės transformacijos.
Tai gali lemti, kad ES praras konkurencingumą atsinaujinančių technologijų srityje, o tuo pačiu nesugebės pasiekti ilgalaikių tvarumo tikslų. Be to, naujame kompromise siūloma dar viena nuolaida – atidėti naujos ES anglies rinkos startą metams, iki 2028.
Ši rinka skirta praplėsti ES apyvartinių taršos leidimų sistemą, įtraukiant kitas sektorių šakas. Šiam atidėjimui taip pat pritarė skeptiškos šalys, kurios nerimavo dėl galimo degalų kainų augimo.
Europa skuba prieš COP30: sutarimas būtinas dėl lyderystės išsaugojimo
ES skubėjo pasiekti šį susitarimą dar prieš COP30 klimato konferenciją Brazilijoje, kurioje dalyvaus ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Ispanijos aplinkos ministrė Sara Aagesen pareiškė: „Mes rizikuojame savo tarptautine lyderyste, o tai esant tokiam sudėtingam geopolitiniam kontekstui yra labai pavojinga.“
ES siekia išlaikyti poziciją kaip globali klimato politikos lyderė. Tačiau vis daugiau šalių reikalauja balanso tarp klimato veiksmų ir ekonominių prioritetų, ypač gynybos ir pramonės srityse.
Kas toliau?
Tikimasi, kad trečiadienio rytą ministrai formaliai patvirtins šį kompromisą, kuris bus oficialus ES pasiūlymas COP30 konferencijoje.
Nors susitarimas laikomas politine pergale, jis taip pat yra ženklas, kad klimato politika ES tampa vis labiau sudėtinga ir priklausoma nuo nacionalinių interesų.
Artimiausi metai parodys, ar ES sugebės įgyvendinti šiuos tikslus praktikoje, ar jie liks tik politiniu susitarimu be realaus poveikio. Visgi viena aišku – kompromisai tampa būtinybe, jei norima išlaikyti bendrą frontą globalių iššūkių akivaizdoje.
