Europos Sąjunga oficialiai paskelbė skirianti pirmąsias 10 mln. eurų naujam Specialiajam tribunolui steigti. Šio teismo tikslas – teisiškai persekioti Rusijos politinius ir karinius vadovus už jų sprendimą pradėti karą prieš Ukrainą.
Apie šią iniciatyvą pirmadienį Kyjive vykusioje spaudos konferencijoje paskelbė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas. Šios lėšos yra pirmas konkretus finansinis žingsnis įgyvendinant ES planus įsteigti tarptautinę teisinę instituciją, kuri skirtųsi nuo Tarptautinio baudžiamojo teismo tuo, kad būtų orientuota būtent į karo sukėlimo faktą.
„Nebūtų karo nusikaltimų, jei nebūtų paties agresijos nusikaltimo – nebūtų ir visų šių žiaurumų“, – sakė Kaja Kallas, pabrėždama, kad atsakomybė už šį karą tenka aukščiausiam Rusijos vadovybės sluoksniui.
Tribunolo tikslas – teisti sprendimą pradėjusius, o ne tik vykdžiusius
Tarptautinis baudžiamasis teismas jau tiria karo nusikaltimus bei nusikaltimus žmoniškumui, padarytus Ukrainoje, tačiau Specialusis tribunolas būtų pirmasis, kurio paskirtis – nagrinėti vadovų sprendimą pradėti ginkluotą agresiją, pažeidžiant Jungtinių Tautų Chartiją. Kitaip tariant, jis skirtas ne vykdytojams, bet tiems, kurie priėmė sprendimą pradėti karą.
Šis teismas kuriamas Europos Tarybos rėmuose – tai institucija, veikianti už ES ribų ir turinti pagrindinį tikslą ginti žmogaus teises bei demokratijos principus visame žemyne. Jo steigimui pritarė platus šalių ratas dar šių metų gegužę. Projektą remia tiek Briuselis, tiek Ukraina.
Kallas Kyjive susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrii Sybiha. Vizito metu buvo aptarti tolimesni ES žingsniai siekiant remti Ukrainos kovą ne tik fronte, bet ir teisinėje erdvėje.
Dar 6 mln. – deportuotų vaikų ir seksualinio smurto aukų paramai
Kartu su tribunolo finansavimu ES pažadėjo skirti papildomus 6 mln. eurų Ukrainos vaikų, neteisėtai deportuotų į Rusiją, priežiūrai bei išgyvenusiems seksualinį smurtą padėti. Šiuos nusikaltimus Kaja Kallas pavadino vienu tamsiausių Rusijos karo skyrių.
Ukrainos valdžios duomenimis, nuo karo pradžios daugiau nei 19 500 vaikų buvo prievarta perkelti į Rusiją arba Baltarusiją. Šie veiksmai laikomi rimtu Ženevos konvencijos pažeidimu, o Ukraina teigia, kad jie atitinka Jungtinių Tautų apibrėžtą genocido sąvoką.
Tarptautinis baudžiamasis teismas dar 2023 metais išdavė arešto orderius Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui bei jo Vaikų teisių komisarei Marijai Lvovai-Belovai. Jie kaltinami neteisėtu vaikų deportavimu iš okupuotų Ukrainos teritorijų.
Jungtinių Valstijų pirmoji ponia Melania Trump penktadienį pareiškė, kad palaiko atvirą komunikacijos kanalą su Vladimiru Putinu siekiant padėti sugrąžinti deportuotus vaikus į Ukrainą. Ji taip pat informavo, kad jau aštuoni vaikai sugrįžo pas savo šeimas, o netrukus tikimasi ir daugiau susitikimų.
Rusija viską neigia
Maskva savo ruožtu atkakliai neigia bet kokius kaltinimus dėl vaikų prievartinio paėmimo. Rusijos atstovai tvirtina, kad vaikai esą buvo evakuoti iš karo zonų, o ne deportuoti. Visgi tarptautinė bendruomenė vis garsiau reikalauja atskaitomybės už šiuos veiksmus.
Europos Sąjungos sprendimas steigti tribunolą ir skirti konkrečias lėšas šiems procesams rodo aiškų tikslą – nesitaikstyti su karo nusikaltimais ir užtikrinti, kad sprendimų priėmėjai neliktų nebaudžiami.
Kallas teigimu, tai tik pradžia. Pasak jos, teisingumas ne visada būna greitas, bet jei jis pagrįstas faktais ir įsipareigojimu žmogaus teisėms – jis neišvengiamas. Ir šį kartą, anot jos, jis bus pasiektas.
