„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuosekliai investuoja į elektros skirstomųjų tinklų plėtrą ir modernizavimą, ypatingą dėmesį skirdamas regionams. Elektros tinklo patikimumas – tai ne tik kasdienio gyvenimo patogumas gyventojams, bet ir svarbus veiksnys verslo kūrimui bei plėtrai įvairiuose Lietuvos regionuose.
Anot ESO vadovo Renaldo Radvilos, patikima ir moderni elektros infrastruktūra yra esminė sąlyga regionų vystymuisi. „Pirmoji elektros lemputė Lietuvoje sužibo 1892 metais Rietave – regione, kuris tapo technologinio proveržio simboliu.
Žvelgdami į ateitį, turime galvoti apie naujus proveržius, o mūsų, kaip operatoriaus, vaidmuo aiškus – užtikrinti patikimą, modernų tinklą, kuris leistų tiek gyventojams, tiek verslui augti ir klestėti visoje Lietuvoje“, – pabrėžia R. Radvila.
Kritinės svarbos linijos – miškuose
Kabelinės linijos, palyginti su oro, reikšmingai didina elektros tinklo patikimumo rodiklius. Net 80 proc. elektros atjungimų įvyksta dėl audrų verčiamų medžių, laužomų šakų nutrauktų laidų 10 kV įtampos oro linijose, todėl modernizuodamas tinklą ESO ypatingą dėmesį skiria kabeliavimui miškingose vietovėse.
„ESO nuosekliai antžeminį tinklą keičia požeminiu, su kiekvienu nauju kabelinės linijos kilometru mūsų tinklo patikimumo rodikliai artėja prie geriausius rezultatus demonstruojančių valstybių. Didesnis patikimumas – ne tik mažiau sutrikimų per audras, nepatogumų gyventojams, bet ir mažiau prastovų verslui, o taip pat tai ir ilgalaikė ekonominė nauda, mažesnės priežiūros ir remonto išlaidos“, – pabrėžia R. Radvila.
Pokyčius Žemaitijoje geriausiai iliustruoja skaičiai: Tauragės rajono miškuose iki 2026 m. pabaigos bus pakeista apie 26 kilometrai oro linijų, iš jų 17 kilometrų atkarpose darbai jau baigti. Šilalės rajono miškuose į kabelius bus pakeista apie 32 kilometrai, Kelmės rajono miškuose – apie 22 kilometrai oro linijų, darbai vyksta visuose regiono rajonuose – nuo Skuodo iki Šiaulių.
Iš viso per 2025–2026 m. Žemaitijos regiono miškingose vietovėse kabelinėmis bus pakeista apie 200 kilometrų 10 kV oro linijų.
Kabelinio tinklo dalis auga
Žemaitijos regione sparčiai vyksta ir kiti darbai – į modernesnius keičiami anksčiau nutiesti kabeliai, kyla tranformatorinės, rekonstruojamos oro linijos.
„Tinklas – ne tik elektros linijos, bet ir kiti jo elementai, ir kiekviena transformatorinė su didesnės galios transformatoriais, modernesnė automatikos įranga, modernizuotos jungtys leidžia prijungti daugiau vartotojų, ypač su didesniais galios poreikiais, taip atveriant galimybes verslo plėtrai“, – pabrėžia ESO vadovas.
Iš viso regione, nuo Klaipėdos iki Šiaulių, per 2025–2026 m. bus pakeista apie 70 transformatorinių, maždaug pusė darbų jau atlikta. Pavyzdžiui, Skuodo rajone keičiama 10 transformatorinių, darbai užbaigti 8-iose, Šiaulių rajone iš planuojamų pakeisti 24 transformatorinių užbaigtos 7-ios.
Žemaitijos regione, nuo Klaipėdos iki Šiaulių bei aplinkiniuose rajonuose, rekonstruojant tinklą per 2025–2026 m. iš viso planuojama atlikti darbų už maždaug 28 mln. eurų. Lėšos pasieks tiek didžiuosius apskrities centrus, pvz., Klaipėdos miesto tinklo atnaujinimui numatyta 2,3 mln. eurų, Šiaulių miesto – 2,2 mln. eurų, tiek mažąsias savivaldybes.
Skuodo rajone tinklas bus atnaujintas už 0,8 mln. eurų, Rietavo savivaldybėje suplanuota darbų už 0,6 mln. eurų, Šilutės rajone – 1,9 mln. eurų. Palangos mieste tinklo atnaujinimo darbai sudarys 0,6 mln. eurų, Klaipėdos rajone suplanuota darbų už 4,1 mln. eurų, Telšių rajone tinklo atnaujinimui numatyta 2,9 mln. eurų investicijų. Tinklas modernizuojamas ir Tauragėje – tam numatyta 3,1 mln. eurų, ir Šilalėje – irgi 3,1 mln. eurų, ir kituose regiono rajonuose.
Modernesnis tinklas – daugiau galimybių
ESO nuosekliai investuoja į tinklo modernizavimą ir kabelinė tinklo dalis kasmet auga, priartindama Lietuvą prie valstybių su geriausiais patikimumo rodikliais.
Šiuo metu iš daugiau kaip 130 tūkst. kilometrų ESO valdomų elektros skirstomųjų tinklų sukabeliuota apie 37 proc. Palyginimui – 2019 m. požeminės linijos sudarė apie 31,3 proc. viso tinklo.
Labiausiai pažeidžiamos yra 10 kV įtampos oro linijos miškuose, todėl jų kabeliavimui skiriamas prioritetas. Iš viso ESO iki šių metų pabaigos miškingose vietovėse sukabeliuos 365 kilometrus 10 kV oro linijų. Miškingose vietovėse kabelinis tinklas dabar sudaro 45 proc., o 2025 m. pabaigoje pasieks 48 proc.
Didesnis tinklo patikimumas – tik viena iš kabelinės linijos naudų žmonėms ir gamtai. Požeminių linijų apsaugos zonos yra dešimt kartų siauresnės nei oro linijų, tai reiškia mažiau ribojimų žemės savininkams, galimybės plėsti miško plotą.
Taipogi kabelinės linijos daro mažesnį poveikį gamtai – nereikia kirsti ar genėti medžių, išlieka natūralios gyvūnų buveinės ir prisidedama prie biologinės įvairovės išsaugojimo. Svarbus ir mažėjančios vizualinės taršos momentas – po žeme slypinčios kabelinės linijos atveria gamtos vaizdus be atramų ir laidų.
