Estija pradėjo statyti Baltijos gynybos liniją savo pietrytinėje pasienio zonoje su Rusija. Šis žingsnis vertinamas kaip stiprus signalas apie augantį saugumo poreikį ir siekį atgrasyti galimas grėsmes.
Projektą koordinuoja Estijos gynybos pajėgos bendradarbiaudamos su Estijos gynybos investicijų centru. Pagrindinis tikslas yra sukurti nuolatinių įtvirtinimų sistemą, kuri sustiprintų šalies teritorinę gynybą.
Šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas prieštankinių griovių kasimui tam tikrose pasienio vietose. Tai pirmasis fizinis žingsnis įgyvendinant gynybos linijos planą. Bandomajame ruože griovys kasamas tarp esamos pasienio tvoros ir stebėjimo postų, jis taps vienu iš kertinių būsimos infrastruktūros elementų.
Iki 2025 metų pabaigos planuojama pastatyti 28 bunkeriai, taip pat keletas sandėlių karinei įrangai ir amunicijai laikyti. Estijos gynybos investicijų centras patvirtino, kad šiam projektui iš 2025 metų biudžeto skirta 4,4 mln. eurų.
Prieštankiniai grioviai projektuojami pagal kariuomenės vertinimus ir padės stiprinti pasienio apsaugą ne tik karo, bet ir taikos metu.
Darbus numatyta vykdyti tiek valstybinėje, tiek privačioje žemėje, todėl reikalingas bendradarbiavimas su savivaldybėmis ir gyventojais. Kai kuriais atvejais planuojamas žemės pirkimas, nuoma arba keitimas.
Taip pat pranešta apie naujos karinės bazės steigimą Narvos mieste, esančiame tiesiai prie sienos su Rusija. Planuojama, kad joje tarnaus daugiau kaip 200 Estijos karių, o ateityje prisijungs ir NATO sąjungininkų pajėgos.
Šis sprendimas išryškina Narvos strateginę svarbą NATO rytinėje sienoje.
Dar metų pradžioje Baltijos šalių gynybos ministrai pasisakė už pasitraukimą iš tarptautinio susitarimo, draudžiančio priešpėstinius minas, motyvuodami besikeičiančia saugumo padėtimi regione.
