Vasaros mėnesiais karinės paramos Ukrainai mastai smarkiai sumažėjo – liepos ir rugpjūčio mėnesiais užfiksuotas 43 proc. kritimas, palyginti su pirmuoju metų pusmečiu. Apie tai rašoma naujoje Kiel instituto ataskaitoje, kurią cituoja Ukrainos leidinys „The Kyiv Independent“.
Nepaisant to, kad vasarą pradėta taikyti nauja NATO priemonė „PURL“ (Prioritized Ukraine Requirements List), skirta palengvinti ginklų tiekimą, praktinis efektas iki šiol išlieka ribotas. Pirmieji šio mechanizmo pristatymai į Ukrainą įvyko tik rugsėjo viduryje, tai patvirtino NATO pareigūnai.
Instituto vadovas Christophas Trebeschas pabrėžė, kad tolesni mėnesiai bus itin svarbūs. Jo teigimu, dabar reikės stebėti, kaip keisis skaičiai rudenį, nes šis laikotarpis taps kritiniu tiek karinei logistikai, tiek visos paramos tęstinumui.
Europa pradėjo aktyviai, bet greitai sulėtėjo
Kiel instituto spalio 14 dieną publikuota analizė rodo, kad Europa aktyviau įsitraukė į paramą metų pradžioje, kai Jungtinės Valstijos laikinai sustabdė naujus pagalbos paketus. Tačiau šis įsitraukimas vėliau ėmė silpti.
Liepos ir rugpjūčio mėnesiais Europos šalių karinės paramos lygis smuko net 57 proc. Tai ypač ryškus rodiklis, atsižvelgiant į tai, kad būtent tuo laikotarpiu turėjo įsibėgėti NATO įdiegtas supaprastintas ginklų tiekimo mechanizmas.
Toks nuosmukis kelia grėsmę Ukrainos gynybai – ypač artėjant žiemai, kai tiekimo grandinės tampa dar trapesnės, o sąlygos fronte sudėtingėja.
Finansinė pagalba lieka stabili, bet to nepakanka
Ataskaitoje pažymima, kad nors karinės pagalbos tempai sulėtėjo, finansinė ir humanitarinė parama Ukrainai išliko gana pastovi visus 2025 metus. Net ir nesulaukiant didelių naujų JAV įmokų, europinės finansinės paramos kanalai veikė be didesnių trikdžių.
Pasak Trebescho, toks stabilumas yra sveikintinas, tačiau jis pabrėžė, kad dabar būtina užtikrinti tokį patį tęstinumą ir karinės paramos srityje.
Ukrainos kariuomenė kasdien priklauso nuo Vakarų amunicijos ir ginklų – be jų apsauga nuo invazijos tampa beveik neįmanoma. Nors pagalbos mechanizmas egzistuoja, jis veiks tik tada, jei šalys jį naudos nuosekliai ir be spragų.
Nauji pažadai – ar jie taps realybe?
Remiantis „The Kyiv Independent“, kelios šalys jau paskelbė apie naujus įsipareigojimus pagal „PURL“ mechanizmą. Danija paskyrė apie 78 mln.eurų, Švedija – 238 mln., Norvegija – 117 mln., Nyderlandai – 510 mln., o Vokietija – 433 mln. eurų.
Vis dėlto „Kiel“ institutas įspėja – jei realūs pristatymai nepaspartės artimiausiais mėnesiais, Ukrainos gynybinės galimybės fronte susidurs su didžiuliu spaudimu. Ypač žiemą, kai tiekimo sąlygos sudėtingėja, o amunicijos poreikis dar labiau išauga.
Ataskaitoje raginama Europos vyriausybes laikytis vieningos ir nuoseklios paramos linijos. Spragos pristatymuose gali ne tik sužlugdyti strateginius gynybos planus, bet ir iš esmės silpninti pasitikėjimą ilgalaikiu partnerių patikimumu.
Žiema – išbandymas tiek Ukrainai, tiek rėmėjams
Ukrainai artėja dar viena žiema karo sąlygomis. Praėjusios parodė, kaip svarbi yra stabili logistika ir vakarietiška pagalba – tiek karinė, tiek energetinė, tiek finansinė. Nauji iššūkiai reikalauja tų pačių senų sprendimų: palaikymo, greičio ir įsipareigojimų laikymosi.
Sprendžiant iš „Kiel“ instituto pateiktų skaičių, situacija šiuo metu nėra tokia, kuri leistų ramiai žiūrėti į ateinančius mėnesius. Ginklai, šaudmenys ir technika turi pasiekti frontą greitai ir laiku – antraip Ukrainos kariuomenės gynybos gebėjimai gali būti pakirsti.
Viskas priklauso nuo to, ar Europa pasirengusi veikti ne tik žodžiais, bet ir realiais veiksmais. Ši žiema bus ne tik karo lauko išbandymas, bet ir Vakarų šalių politinės valios patikrinimas.
