20 mln. eurų bauda platformai „X“ ir kaltinimai „TikTok“ dėl priklausomybę skatinančio algoritmo žymi naują etapą Europos ir socialinių tinklų milžinių santykiuose. Jis rodo, kad skaitmeninis „laukinių Vakarų“ laikotarpis baigiasi, o technologinių kampanijų veikla Europos Sąjungoje (ES) pereina į griežtesnės priežiūros ir aiškesnės atsakomybės režimą.
Neatitiko šiandieninių realijų
Dar visai neseniai socialiniai tinklai veikė pagal 2000 m. priimtą ES Elektroninės komercijos direktyvą. Jos taisyklės buvo sukurtos tuo metu, kai dar nebuvo nei išmaniųjų telefonų, nei algoritminių naujienų srautų, nei socialinių tinklų ar šiandieninės „influencerių“ ekonomikos. Tad praktiškai taisyklės nebeapėmė to, kaip pasikeitė skaitmeninė erdvė.
Per pastaruosius du dešimtmečius iškilusios ir įsitvirtinusios socialinės platformos tapo ne tik bendravimo su draugais erdve. Jos ėmė formuoti tai, ką matome, kuo tikime, kiek laiko praleidžiame internete, kokias prekes perkame ir net kokias politines nuostatas susidarome.
Natūralu, kad kilo klausimas, ar tokio masto įtaką turinčios platformos gali veikti pagal pasenusias taisykles. Europos institucijos pradėjo nagrinėti platformų algoritmų veikimo ir reklamos rodymo principus, taikomą nepilnamečių apsaugą ir tai, ar technologijų milžinės „neužrakina“ vartotojų savo ekosistemose.
Reguliuotojų svarstymai virto dviem teisės aktais, priimtais 2022 m. ir pilnai įsigaliojusiais 2024 metais: Skaitmeninių paslaugų aktas (DSA, angl. Digital Service Act) ir Skaitmeninių rinkų aktas (DMA, angl. Digital Markets Act). DSA siekia užtikrinti socialinių tinklų ir kitų stambių platformų atsakomybę už įvairias rizikas (dezinformaciją, manipuliacinę reklamą, nepilnamečių apsaugą ir kt.), veikimo skaidrumą ir vartotojų teisę išlaikyti kontrolę. Tuo metu DMA saugo, kad technologijų milžinės nepiktnaudžiautų savo dominuojančia padėtimi rinkoje.
Iš pradžių tai buvo tik taisyklės „ant popieriaus“. Tačiau dabar Europa pradėjo jas realiai taikyti praktikoje.
Šimtamilijoninės baudos
Vienu pirmųjų precedentų taikant DSA tapo 120 mln. eurų bauda platformai „X“ (buvusiai „Twitter“). Europos Komisija (EK) nurodė kelis pažeidimus. Vienas jų susijęs su galimu vartotojų klaidinimu, o konkrečiau – su patikimumo patvirtinimo simbolio naudojimu platformoje. Anksčiau balta varnelė mėlyname fone „Twitter“ platformoje reiškė, kad paskyra patikrinta ir yra tikra, t. y. priklauso tam, kam sakosi priklausanti ir ja galima pasitikėti. „Twitter“ platformą perėmus verslininkui Elonui Muskui, šis ženklelis tapo mokama paslauga, t. y. jį galima paprasčiausiai nusipirkti. ES reguliuotojų vertinimu, tai klaidina vartotojus – simbolis, kuris anksčiau reiškė patikimumą dabar gali būti tiesiog įsigytas.
Kitas reguliuotojo identifikuotas DSA pažeidimas – dėl „X“ reklamos skaidrumo. Didžiosios socialinių tinklų platformos privalo turėti viešą ir lengvai prieinamą reklamos archyvą, leidžiantį matyti, kas užsakė reklamą, kam ir pagal kokius kriterijus ji buvo rodoma. Toks reikalavimas numatytas tam, kad būtų galima užtikrinti galimybę visuomenei, žurnalistams ar tyrėjams suprasti, kas ir kaip daro įtaką vartotojams skaitmeninėje erdvėje, bei sumažinti manipuliacinės reklamos riziką. Šiandieninis „X“ socialinis tinklas sulaukė kritikos, kad šių reikalavimų neatitinka.
Skirta bauda „X“ platformai yra svarbus precedentas, rodantis, kad ES perėjo nuo kalbų apie saugesnę ir skaidresnę skaitmeninę aplinką prie konkrečių darbų.
Kitas svarbus ES politikos pokytį rodantys atvejis yra susijęs su „TikTok“. Šio socialinio tinklo algoritmas, besiremiantis itin personalizuoto turinio rodymu, laikomas vienu efektyviausių vartotojo dėmesį išlaikančių įrankių. EK paskelbė preliminarias išvadas, kad platforma galimai pažeidė DSA, nes skatina perteklinį platformos naudojimą, ypač tarp nepilnamečių. Todėl įmonė privalo įvertinti rizikas ir imtis priemonių jas mažinti.
Pasak EK, „TikTok“ jau siūlomos priemonės, tokios kaip galimybė riboti naudojimosi laiką ar tėvų kontrolės funkcijos, yra nepakankamos mažinant priklausomybę keliančio programėlės dizaino riziką.
Jei pažeidimai būtų patvirtinti, bauda „TikTok“ galėtų siekti iki 6 proc. pasaulinių metinių pajamų. Tai tuo pačiu reikštų, kad pirmą kartą reguliuotojų taikiniu tapo ne tik platformų turinys, bet ir pats algoritmų veikimo principas bei dizaino sprendimai.
Kokią naudą sukurs vartotojams?
Naujasis ES reguliavimas turėtų suteikti daugiau skaidrumo ir kontrolės vartotojams.
DSA numato, kad didžiosios platformos turi pasiūlyti bent vieną turinio rekomendavimo alternatyvą, kuri nebūtų grindžiama profiliavimu. Praktikoje tai dažniausiai reiškia galimybę pasirinkti chronologiškai atvaizduojamą turinį, kuriame įrašai rodomi pagal jų paskelbimo laiką, o ne pagal algoritmo vertinimą, kas vartotojui galimai įdomu. Pavyzdžiui, galimybė pasirinkti chronologinę, o ne algoritmo sudėliotą įrašų seką jau atsirado „LinkedIn“ ir „Instagram“ socialiniuose tinkluose. Ši funkcija pasiekiama ir „Facebook“, nors ir sunkiau surandama.
Platformos taip pat privalo aiškiau nurodyti, kas užsakė reklamą, kodėl konkretus vartotojas ją mato ir kokiais duomenimis remiamasi ji buvo parinkta. Tai nereiškia, kad nebematysime reklamų, tačiau bus daugiau skaidrumo ir aiškiau, kas ją užsakė. Tai ypač aktualu politinių ir kitų visuomenės nuomonę formuojančių reklamų atveju.
Didžiausios platformos taip pat privalės atlikti rizikų vertinimus ir įrodyti, kad imasi veiksmų mažinti grėsmes – nuo dezinformacijos iki nepilnamečių apsaugos.
Ar Europa paseks pasaulis?
Europa jau anksčiau tapo pasauliniu duomenų apsaugos standartų formuotoja su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR, angl. GDPR). Dabartiniai sprendimai atspindi siekį užimti panašų vaidmenį ir technologijų reguliavimo srityje. Pripažįstama, kad socialiniai tinklai daro reikšmingą įtaką visuomenei, todėl negali veikti be aiškios atsakomybės, algoritmų skaidrumo ir nepilnamečių apsaugos mechanizmų.
Ar šis modelis taps pasauliniu standartu, ar liks Europine kryptimi – parodys laikas. Tačiau akivaizdu viena: „Big Tech“ veikla ES nuo šiol bus stebima atidžiau nei bet kada anksčiau.
Žinoma, diskusijų dėl tokios ES pozicijos netrūksta. Kritikai teigia, kad platformos, siekdamos išvengti baudų, gali pernelyg griežtai moderuoti turinį, o sudėtingos reguliavimo procedūros gali stabdyti konkurenciją, nes jos sunkiau įgyvendinamos mažesniems rinkos dalyviams. Vis dėlto, Europa aiškiai signalizuoja: socialiniai tinklai nebelaikomi tik privačiomis technologinėmis įmonėmis. Jie traktuojami kaip skaitmeninė infrastruktūra, turinti sisteminį poveikį visuomenei. O infrastruktūra, Europos požiūriu, turi būti reguliuojama.
Komentaro autorė – „Swedbank“ įkurto inovacijų centro „Rockit“ vadovė Lina Žemaitytė-Kirkman.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
