Europa ilgus metus buvo vadinama ekonomine milžine, tačiau saugumo srityje dažnai atsidurdavo JAV šešėlyje. Dabar, keičiantis geopolitinei situacijai ir Jungtinėms Valstijoms vis aiškiau perorientuojant savo strateginius prioritetus į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną, Briuselyje skamba vis garsesni raginimai imtis atsakomybės už savo pačių gynybą.
Europos Parlamento rūmuose kalbėjęs gynybos ir kosmoso eurokomisaras Andrius Kubilius pareiškė, kad Europos Sąjunga yra gynybos milžinė, tačiau šiuo metu ji tebėra mieganti. Pasak jo, atėjo metas pažadinti šią jėgą ir pradėti veikti greičiau bei ryžtingiau nei bet kada anksčiau.
Kubilius pabrėžė, kad JAV aiškiai signalizuoja apie savo prioritetų pasikeitimą. Nors NATO išlieka esminė kolektyvinės gynybos dalis, Europa turi būti pasirengusi stiprinti savo konvencinius pajėgumus ir vykdyti įsipareigojimus Aljansui savarankiškai bei atsakingai.
JAV prioritetai keičiasi – Europa turi prisitaikyti
Eurokomisaro teigimu, JAV nacionalinėje gynybos strategijoje akcentuojamas dėmesys Indijos ir Ramiojo vandenyno regionui bei Vakarų pusrutuliui. Tai nereiškia, kad transatlantinis ryšys silpnėja, tačiau Europa turi suvokti, jog atsakomybės dalis už savo saugumą neišvengiamai didės.
Kubilius akcentavo, kad Europos užduotis – stiprinti NATO iš vidaus, užtikrinant, jog valstybės narės tinkamai prisidėtų prie bendrų pajėgumų. Tai reiškia ne tik didesnes investicijas, bet ir koordinuotą veikimą bei aiškų politinį apsisprendimą.
Pasak jo, šalys narės turi imtis lyderystės, o Europos Sąjunga privalo sukurti mechanizmus, kurie leistų greičiau stiprinti gynybos pramonę ir plėsti jos pajėgumus.
Priklausomybė nuo JAV technologijų – silpnoji vieta
Kubilius atkreipė dėmesį į tai, kad Europa vis dar stipriai priklausoma nuo JAV strateginių įrankių, ypač kosmoso žvalgybos ir degalų papildymo ore srityse. Tokia priklausomybė kelia rizikų, jei geopolitinė aplinka dar labiau komplikuotųsi.
Todėl, pasak jo, Europa turi kurti savo technologinius sprendimus ir stiprinti konvencinės gynybos pajėgumus. Tai būtų pirmasis žingsnis link didesnio savarankiškumo ir strateginės nepriklausomybės.
Eurokomisaras taip pat iškėlė idėją apie stipresnę Europos gynybos sąjungą, kuri užtikrintų glaudesnį valstybių narių bendradarbiavimą bei efektyvesnį resursų panaudojimą.
Gynybos pramonė turi plėstis greičiau
Kubilius pabrėžė, kad dabartiniame tarptautiniame kontekste gynybos pramonė privalo didinti gamybą ir pajėgumus gerokai sparčiau nei iki šiol. Pasak jo, Europos gamintojai negali nusileisti istoriniam iššūkiui ir turi plėsti gamybos linijas.
Kartais pastebima, kad pramonė dar nėra pasirengusi sparčiai augančiai paklausai, todėl raginama investuoti į inovacijas, modernias technologijas ir didesnius gamybos mastus. Tik taip galima užtikrinti stipresnį atgrasymą ir ilgalaikę taiką.
Kubilius pabrėžė, kad didesnė gynybos galia nėra tik karinis tikslas – tai ir investicija į stabilumą bei saugumą Europoje.
Raketų tiekimas Ukrainai ir 60 mlrd. eurų paskola
Eurokomisaras taip pat paskelbė apie planus spartinti raketų tiekimą Ukrainai ir stiprinti Europos atsargas. Jis nurodė, kad jau sušauktas pirmasis Tiekimo grandinės saugumo tarybos susitikimas, skirtas vertinti Europos pramonės pajėgumus.
Šiuo metu svarstomas 60 mlrd. eurų paskolos paketas Ukrainos gynybai. Iš viso ES yra sutarusi dėl 90 mlrd. eurų kredito mechanizmo, iš kurių 60 mlrd. būtų skirti karinei pagalbai, o 30 mlrd. – Ukrainos biudžeto išlaidoms.
Paskolos palūkanas mokės Europos Sąjunga, o pirmosios išmokos planuojamos jau pavasarį. Nors trys valstybės – Vengrija, Slovakija ir Čekija – atsisakė dalyvauti finansavime, likusios šalys pritarė susitarimui.
Kubilius paragino Europos Parlamentą kuo greičiau patvirtinti sprendimą ir suteikti žalią šviesą įgyvendinimui, pabrėždamas, kad šiandieninis pasirinkimas nulems Europos saugumo architektūrą ateinantiems dešimtmečiams.
