Švedijos gynybos ministras Pallas Jonsonas paragino Europą pereiti į „karo režimą“, kad būtų galima veiksmingai atgrasyti priešininkus, apsaugoti gyventojus ir išlaikyti taiką. Interviu Ukrainos žiniasklaidai jis pabrėžė, jog tik realus karinis pasirengimas ir visuomenės mąstymo pokytis gali užtikrinti saugumą žemyne.
Pasak ministro, Europa šiandien stovi prieš vis didėjančius iššūkius, todėl negalima gyventi iliuzijoje, kad taika išliks savaime. „Turime suprasti, jog mus vienija bendras noras gyventi taikiai. Tačiau norint išsaugoti šią taiką, privalome būti pasirengę karui, tiek morališkai, tiek kariškai“, sakė Jonsonas.
Švedijos gynybos vadovas pabrėžė, kad „turime pereiti į karo režimą, kad galėtume ryžtingai atgrasyti, apsaugoti ir išlaikyti taiką“. Jo teigimu, tik tikra pasirengimo dvasia gali sustabdyti galimus agresorius ir išlaikyti stabilumą visoje Europoje.
Naujas požiūris į Europos gynybą
Pasak P. Jonsono, europiečiai turi iš esmės pakeisti savo požiūrį į saugumą, tai iš pasyvaus laukimo pereiti prie aktyvios gynybos. Tai reiškia, kad kiekvienas pilietis ir valstybė turi prisidėti prie saugumo kūrimo, o ne tik pasikliauti sąjungininkų pagalba.
Ministras pateikė Švedijos pavyzdį, apie devyniasdešimt procentų šalies gyventojų palaiko pagalbą Ukrainai, o dauguma pritaria ir didesnėms išlaidoms gynybai. „Taika nėra dovana, tai yra vertybė, kurią privalome ginti kasdien“, pabrėžė jis.
Švedijos pasiruošimas galimiems iššūkiams
Siekdama sustiprinti nacionalinį saugumą, Švedija pradėjo kurti strategines grūdų atsargas. Pirmosios partijos jau išsiųstos į keturis šiaurinius regionus, kurie laikomi gyvybiškai svarbiais maisto tiekimui krizės atveju. Šis sprendimas žymi naują požiūrį į ilgalaikį atsparumą.
Be to, prieš prasidedant žiemai Švedijos vyriausybė patvirtino naują humanitarinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė siekia daugiau nei 116 milijonų eurų. Pagalba apima tiek finansinę, tiek logistinę paramą šalies infrastruktūrai.
Vienybė yra būtina taikos sąlyga
P. Jonsonas pabrėžė, kad Europa privalo išlaikyti vienybę ir veikti išvien, jei nori išsaugoti taiką. Pasak jo, tai nebe pasirinkimas, o būtinybė. „Turime aktyviai ginti taiką, o ne tiesiog jos laukti“, sakė ministras, kviesdamas šalis narės stiprinti bendradarbiavimą.
Jis pridūrė, kad taika yra kasdienė pastanga, reikalaujanti drąsos, pasirengimo ir ryžto veikti. „Pokyčiai prasideda nuo mąstymo, jei būsime vieningi, nei vienas agresorius nedrįs kėsintis į mūsų vertybes“, pabrėžė Švedijos gynybos vadovas.
Europa ant sprendimo ribos
Švedijos žinutė yra aiški, tai žemynas turi pereiti nuo kalbų prie veiksmų. Vis stiprėjant geopolitinėms įtampoms, pasyvumas tampa pavojingas. Tik pasirengimas ir atgrasymo galia gali užtikrinti, kad karas negrįš į Europos žemę.
P. Jonsono žodžiai primena, kad taika nėra savaime suprantama. Ji priklauso nuo mūsų pastangų, nuo kiekvienos šalies noro ginti savo laisvę. „Taika reikalauja gynybos kiekvieną dieną“ šie ministro žodžiai šiandien skamba kaip įspėjimas visai Europai.
