Pastarosiomis savaitėmis tiek Lenkijoje, tiek Vokietijoje vis garsiau kalbama apie staigų jaunų ukrainiečių vyrų atvykimo augimą. Šis reiškinys, kurį aprašė portalas „Politico“, sukėlė politines diskusijas abiejose šalyse.
Vokietijos Bundestago narys Jürgenas Hardtas teigė, kad „Vokietija neturi jokio intereso, jog jauni ukrainiečiai leistų laiką Europoje, kai turėtų ginti savo šalį“. Situacija įsiplieskė po to, kai Ukraina pakeitė įstatymą ir leido išvykti iš šalies vyrams iki 22 metų.
Lenkijos pasienio tarnybos duomenimis, nuo metų pradžios iki rugpjūčio pabaigos sieną kirto apie 45 tūkst. jaunų ukrainiečių vyrų, o per du mėnesius šis skaičius išaugo iki beveik 100 tūkst. Panašus šuolis fiksuotas ir Vokietijoje, rugpjūtį atvykdavo vos keliolika žmonių per savaitę, o spalį jų skaičius pasiekė daugiau nei 1 500 per savaitę.
Politikai perspėja dėl socialinės įtampos
Nors Lenkijoje ir Vokietijoje visuomenės požiūris į ukrainiečius išlieka palankus, politinė temperatūra kyla. Kraštutinės dešinės partijos vis garsiau kelia klausimą dėl „neteisingo solidarumo“, teigdamos, kad dalis atvykusiųjų vengia karo pareigų.
Bavarijos premjeras Markusas Söderis pareiškė, kad solidarumas su Ukraina turi būti abipusis ir kartu su atsakomybe. Jis įspėjo, jog jei Kijevas neapribos išvykimų, Europos Sąjunga gali būti priversta persvarstyti savo direktyvą dėl pabėgėlių priėmimo.
Vokietijos „CDU/CSU“ frakcijos atstovas Hardtas pareiškė, kad būtina spręsti šią migracijos tendenciją, nes ji gali turėti ilgalaikių pasekmių tiek Vokietijos, tiek Ukrainos visuomenei. Tuo metu Lenkijos politikoje išsiskyrė „Konfederacijos“ partijos pozicija, tai ji paragino neįsileisti karo prievolės amžiaus vyrų, teigdama, kad „Lenkija negali tapti prieglobsčiu tiems, kurie turėtų ginti savo tėvynę“.
Skirtingi požiūriai į atsakomybę ir solidarumą
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis vetavo įstatymą dėl paramos ukrainiečiams, argumentuodamas, kad socialinės išmokos turėtų būti mokamos tik tiems, kurie dirba ir moka mokesčius. Ukrainiečiai sudaro daugiau nei šešis procentus Lenkijos darbo rinkos, tad klausimas tapo ne tik politiniu, bet ir ekonominiu.
Vokietijoje diskusijos vyksta tarp dešiniųjų ir kairiųjų jėgų. Alternatyva Vokietijai (AfD) atvirai pasisako prieš finansinę paramą ukrainiečiams ir karo pagalbą Kijevui, tuo tarpu socialdemokratai ragina neskubėti daryti išvadų. SPD atstovas Sebastianas Fiedleris teigė, kad Vokietijos pareiga yra remti Ukrainą, bet ne nurodyti, kurie jos piliečiai turi kariauti.
Migracijos klausimas tampa Europos iššūkiu
Analitikai mano, kad ši diskusija dar labiau aštrės artėjant ketvirtajai karo žiemai, kai Rusijos atakos prieš Ukrainos energetinę infrastruktūrą gali sukelti naują pabėgėlių bangą. „Politico“ pabrėžia, kad nors solidarumo nuotaikos vis dar dominuoja, augantis jaunų vyrų atvykimas gali tapti „politiniu sprogstamuoju tašku“ tiek Varšuvoje, tiek Berlyne.
Europos šalys atsidūrė tarp pareigos padėti karo niokojamai Ukrainai ir vidaus politikos spaudimo riboti migraciją. Ši įtampa rodo, kad artimiausiais mėnesiais migracijos politika taps vienu svarbiausių klausimų visoje Europos Sąjungoje.
