Europos Komisija nustatė, kad Kinijos elektromobilių gamintojų gaunamos subsidijos iškreipia konkurencines sąlygas ir pamažu žlugdo vietos gamybą. Dėl šios priežasties buvo nuspręsta taikyti papildomus mokesčius, kol vyksta derybos su Kinijos valdžios institucijomis.
Į teisės akto projektą, dėl kurio valstybės narės turėtų balsuoti iki kito mėnesio pradžios, bus įtraukta nuostata, leidžianti tęsti derybas net ir po priimto nutarimo, sakė su šiuo klausimu susipažinę asmenys. BYD yra vienas iš Kinijos elektromobilių gamintojų, siekiančių užimti Europos rinkos dalį.
Ji taip pat planuoja Vengrijoje statyti gamyklą, kuri leistų išvengti ES muitų. Pasak su šiuo klausimu susipažinusių asmenų, Europos Sąjunga ir Kinija tęs derybas, siekdamos rasti alternatyvų sprendimą dėl tarifų, net jei valstybės narės artimiausiomis dienomis balsuos dėl mokesčių elektra varomoms transporto priemonėms padidinimo.
Nuostata, leidžianti tęsti derybas, bus įtraukta į teisės akto projektą, dėl kurio ES valstybės narės turėtų balsuoti iki spalio pradžios, sakė vienas iš žmonių, kuris, kaip ir kiti, kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.
Iš pradžių buvo planuota, kad balsavimas įvyks rugsėjo 25 dieną, tačiau ES ir Kinijai susitarus suintensyvinti derybas, šis laikas šiek tiek pasislinko.
Artėjantis ES balsavimas atvertų kelią nuo lapkričio mėnesio penkerius metus taikyti maždaug 35 proc. muitus, nebent kvalifikuota dauguma – 15 valstybių narių, atstovaujančių 65 proc. bloko gyventojų – tam prieštarautų. Nauji muitai būtų taikomi papildomai prie jau galiojančio 10 proc. tarifo.
Po praėjusią savaitę įvykusio bloko prekybos komisaro Valdžio Dombrovskio ir Kinijos prekybos ministro Wang Wentao susitikimo ES pranešė, kad abi šalys ieško mechanizmo, kaip kontroliuoti kainas ir eksporto apimtis, kad būtų išvengta antisubsidijų tarifų.
Iki šiol ES atmetė Kinijos pateiktus pasiūlymus. Bloko vykdomoji valdžia ne kartą yra sakiusi, kad bet koks sprendimas turi atitikti PPO taisykles, spręsti Kinijos subsidijų poveikio klausimą ir būti toks, kad ES galėtų stebėti, ar jo laikomasi.
Kinija atmetė prieš subsidijas nukreiptą tyrimą norint save apsaugoti. Siekdamas suvilioti valstybes nares į savo pusę, Pekinas siūlo viena ranka duoti didesnes investicijas į automobilių gamyklas tokiose šalyse kaip Ispanija ir Vengrija, o kita atimti – grasina taikyti muitus pieno produktams, brendžiui, kiaulienai ir kitiems produktams, įskaitant automobilius su dideliais varikliais.
Pareigūnai yra įsitikinę, kad blokas turi pakankamai balsų tarifams patvirtinti, tačiau atsargiai prognozuoja, nes Ispanijos Ministras Pirmininkas Pedro Sanchezas pasisakė prieš šiuos mokesčius, o Vokietija toliau spaudžia nares siekti susitarimo su Pekinu.
„Nesu kompensacinių muitų šalininkas, nes tai greičiausiai sukels atsakomąsias priemones ir įtrauks mus į tarifų ginčą, galbūt tarifų karą, su Kinija“, – rugsėjo 23 dieną Berlyne sakė Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas. „Aš stengiuosi rasti politinį sprendimą, kuris neįstumtų mūsų į tarifų karą su Kinija“, – pridūrė jis.
Berlynas linkęs susilaikyti, sakė vienas iš pažįstamų asmenų. Asmuo įspėjo, kad oficialus sprendimas dar nepriimtas, nes vyriausybė dar nematė galutinio teisės akto.
Prekybos patikimumas
Valstybės narės nerimauja, kad atmetimas pakenktų bloko patikimumui prekybos politikos srityje su Pekinu ir potencialiai su JAV, ypač jei artėjančius rinkimus laimėtų Donaldas Trumpas.
Kitos valstybės narės, įskaitant Italiją ir Daniją, kuri yra viena didžiausių kiaulienos tiekėjų Kinijai, pareiškė, kad visgi pritaria muitų įvedimui.
„Nenoriu prekybos karo, tačiau Europa negali nereaguoti, kai kiti pažeidžia mūsų turimas tarptautines žaidimo taisykles“, – sakė Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen rugsėjo 20 dieną Kopenhagoje. „Kas tai pradėjo? Mano akimis, tai ne Europa, o Kinija. Ir, žinoma, Europos Komisija, taigi ir valstybės narės, turi į tai reaguoti“, – užtikrinta ministrė pirmininkė.
