Ar Europa pajėgi išsivaduoti iš priklausomybės nuo naftos ir kokios priemonės leis užsitikrinti ateitį be „juodojo aukso”? Europos Parlamente surengtoje 9-ojoje kasmetėje Mokslinių technologijų vertinimo tarnybos (STOA) paskaitoje pažvelgta į elektrinių mašinų ir metanolio teikiamas galimybes bei galimą sieros dalelių purškimo į atmosferą siekiant sumažinti klimato atšilimą panaudojimą.
Pradėdama paskaitą, STOA reikalus koordinuojanti EP pirmininko pavaduotoja Silvana Koch-Mehrin pabrėžė būtinybę pereiti prie elektromobilių – alternatyvos vidaus degimo varikliams, kuriuos tebenaudoja 99 proc. ES automobilių.
STOA pirmininkaujantis Paul Rübig pabrėžė ekologiško transporto ir efektyvaus energijos panaudojimo svarbą. Vidaus rinkos komiteto pirmininkas Malcolm Harbour ragino vertinti naftos alternatyvas ir susitarti įkrovos punktų, jungčių ir baterijų standartizacijos ir suderinamumo.
Benaftė Europa – per dešimtmetį?
Žurnalo „Foreign Policy” į 100 įtakingiausių mąstytojų sąrašą įtrauktas įmonės „Better Place” įkūrėjas Shai Agassi neabejoja, kad Europos automobilių parke 2015-2020 m. nebebus naftos produktais varomų automobilių. „Tai neišvengiama. Keistis privers ne klimato kaita, bet naftos brangumas”, – neabejoja elektromobilių guru.
Jis patikino, kad vairuotojai nedvejodami persės į vis patogesnius ir pigesnius elektromobilius, o autonomijos klausimą padės išspręsti įkrovimo ir baterijų keitimo punktų tinklo plėtra.
Pasak Agassio, 10 dolerių už barelį dešimtmečio pradžioje kainavusi ir šiuo metu 100 dolerių ribą beveik pasiekusi nafta po kelerių metų kainuos 230 dolerių, jei Kinija nesustos gaminusi automobilių.
Jis paragino šiuo metu 30 proc. pasaulio automobilių rinkos kontroliuojančią Europą išnaudoti elektromobilių teikiamas galimybes ir neleisti įsiveržti į priekį jos „galinio vaizdo veidrodėlyje jau šmėžuojančiai Kinijai”.
Antropocenas: klimatą keičianti žmonija
1995 m. Nobelio premijos laureato chemijos srityje prof. Paulo Crutzeno nukalta sąvoka „antropocenas” apibūdina periodą, kurio metu žmogus iš pagrindų pakeitė Žemės ekosistemas.
Anot Crutzeno, per XX a. planetos gyventojų skaičius paketurgubėjo, miestų teritorijos augo dešimt kartų, pramonės gamyba – 40, o energijos suvartojimas – 16 kartų. Dėl žmonijos veiklos išmetamo CO2 kiekiai dvigubai viršija natūralias anglies dvideginio išlakas. Pasak jo, norint išvengti katastrofiškų padarinių CO2 išmetimą būtina mažinti 40 proc., azoto oksidų – 70-80 proc.
Pasak mokslininko, kol kas nėra poreikio įgyvendinti jo „beprotiškos” idėjos dėl atmosferos prisotinimo sieros dalelėmis siekiant apriboti klimato šilimą, tačiau žmonija gali būti priversta imtis šios priemonės, todėl įstatymų leidėjai turi pradėti mąstyti apie galimas alternatyvas.
Metanolis – iškastinio kuro alternatyva?
Vaizdo tilto pagalba iš Pietų Kalifornijos universiteto kalbėjęs 1994 m. Nobelio premijos chemijos srityje laureatas prof. George Oláh ragino kurti „metanolio ekonomiką”. Anot jo, CO2 galima panaudoti siekiant metaną paversti metanoliu – „visapusišku kuru, galinčiu pakeisti benziną ir dyzeliną”.
Mokslininkas pabrėžė, kad žmonijai negresia energijos trūkumas, o svarbiausias iššūkis – energijos surinkimas, saugojimas ir perdavimas.
.jpg){kind=small}
