Spalio 9 dieną Europos Komisijos atstovas Balazsas Ujvari per spaudos konferenciją patvirtino, kad Europos Sąjunga inicijuoja specialų tyrimą dėl galimos Vengrijos žvalgybos veiklos kitų Bendrijos šalių teritorijoje.
Šis sprendimas priimtas po to, kai žurnalistų tyrimas, kurį atliko Vengrijos platforma „Direkt36“, bendradarbiaudama su Belgijos leidiniu „De Tijd“ bei Vokietijos žurnalu „Der Spiegel“, atskleidė galimą netinkamą Vengrijos informacijos tarnybos veikimą.
Tyrimo duomenimis, 2010-2018 metais Vengrijos žvalgybos pareigūnai esą bandė verbuoti Europos Sąjungos institucijose dirbančius vengrus Briuselyje. Šie bandymai buvę tokie atviri ir nerangūs, kad operacijos greitai buvo atskleistos, o susiformavęs agentų tinklas – išardytas.
Žurnalistų atskleisti kontaktai su ES darbuotojais
Tyrime nurodoma, kad žurnalistams pavyko pakalbinti keletą Europos institucijų darbuotojų, kurie buvo kontaktuoti Vengrijos Informacijos biuro atstovų. Kontaktai esą vyko laikotarpiu, kai šiai žvalgybos agentūrai vadovavo Janas Lazaras – tuo metu jis ėjo ir Ministro Pirmininko kanceliarijos vadovo pareigas.
Pasak „Direkt36“ ir partnerių, žvalgybos atstovai ieškojo bendradarbių tarp ES struktūrose dirbančių Vengrijos piliečių. Šie bandymai nesulaukė sėkmės, o apie juos buvo informuotos tiek Vengrijos, tiek kitų šalių tarnybos.
Europos Komisijos atstovas pabrėžė, kad tokie kaltinimai vertinami labai rimtai, nes tai galėtų reikšti neleistiną kišimąsi į ES institucijų darbą bei galimą riziką Europos saugumui.
Vengrija viską neigia, bet paaiškinimų neduoda
Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Sijjarto vietos žiniasklaidai „Index“ teigė, kad nežino apie tokį atvejį ir nemano, jog Vengrija turėtų būti laikoma purpurine valstybe – taip žvalgybos terminologijoje apibūdinamos šalys, turinčios neaiškią geopolitinę kryptį.
Jis taip pat pažymėjo, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad Vengrijos saugumo tarnybos būtų veikę prieš Europos Sąjungos interesus ar jos personalą.
Nepaisant ministro paaiškinimų, Europos institucijos ketina gilintis į visus pateiktus duomenis. Tyrimas bus pradėtas nedelsiant, o jo metu bus bendradarbiaujama su atitinkamomis nacionalinėmis tarnybomis.
Vengrijos dronai – dar viena įtampos priežastis
Tai ne vienintelis įtarimų šaltinis, susijęs su Vengrijos karinėmis pajėgomis. Rugsėjo pabaigoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad šalies oro erdvę pažeidė vengriškas dronas.
Pasak pranešimo, rugsėjo 26 dienos rytą radarų sistema užfiksavo nepilotuojamą orlaivį, skraidžiusį virš Užkarpatės regiono, keisdavusį aukštį ir judėjusį netipiniu maršrutu.
Į šį incidentą sureagavo ir Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. Jis pripažino, kad keli vengriški dronai pateko į Ukrainos teritoriją, bet pabrėžė, kad tai nėra rimta priežastis nerimauti. „Du ar trys dronai neturėtų kelti įtampos. Ukraina turėtų labiau susirūpinti situacija savo rytuose“, – sakė Orbanas.
Europos Komisijos reakcija – signalas dėl saugumo prioritetų
Europos Komisijos atstovai pabrėžia, kad net jei įtarimai nepasitvirtins, tokio pobūdžio pranešimai yra signalas apie būtinybę atidžiau stebėti vidaus saugumo klausimus. ES institucijos vis dažniau susiduria su informacinių ir žvalgybinių operacijų grėsme, todėl panašūs tyrimai bus vykdomi vis dažniau.
Tikimasi, kad tyrimo metu bus išsiaiškinti visi su šia byla susiję aspektai – įskaitant, ar tikrai buvo bandoma verbuoti darbuotojus, kokiais tikslais tai galėjo būti daroma ir kas atsakingas už galimą veiklą.
Tyrimo eiga bus viešinama tiek Europos Parlamento, tiek Europos Tarybos lygmeniu, todėl valstybės narės turės progą susipažinti su išvadomis ir, jei reikės, siūlyti priemones galimų rizikų mažinimui ateityje.
Šis atvejis rodo, kad net ir ES viduje pasitikėjimas tarp valstybių narių ne visada yra besąlygiškas – ir saugumo srityje vis dar išlieka pilkųjų zonų, kurių sprendimas tampa vis aktualesnis.
