Europos automobilių pramonė ruošiasi naujam iššūkiui ir tai ne vien konkurencijai dėl kainos ar technologijų, o dėl pačios gamybos kilmės. Pigūs elektromobiliai iš Kinijos, užtvindę Europos rinką, kelia vis didesnį pavojų vietos gamintojams.
Tačiau dabar, panašu, kad jų kainos pranašumas netrukus gali išnykti. Nuo 2026 metų Europos Sąjunga įves vadinamąjį anglies dioksido pasienio korekcinį mechanizmą (CBAM), naują priemonę, kuri jau praminta „anglies muitu“.
Šio plano tikslas yra sulyginti konkurencijos sąlygas tarp ES gamintojų, investuojančių į švaresnę gamybą, ir trečiųjų šalių įmonių, kurių produkcija vis dar gaminama naudojant taršias technologijas.
Nedaugelis susimąsto, kad kiekvienas naujas automobilis dar prieš nuriedėdamas nuo konvejerio jau yra sukaupęs didžiulę anglies dvideginio skolą. Pavyzdžiui, pagaminant vieną kilogramą aliuminio anglimi kūrenamose krosnyse, į atmosferą išmetama net 16 kilogramų CO₂.
Būtent šioje pradinėje gamybos grandyje slypi didžiausias skirtumas tarp Europos ir Azijos gamintojų. Europoje vis daugiau plieno ir aliuminio gamyklų pereina prie „žaliųjų“ technologijų ir naudoja vandenilį arba atsinaujinančią energiją.
Tuo tarpu Kinijos pramonė vis dar remiasi anglimi, todėl jos gamybos pėdsakas yra bent kelis kartus didesnis.
Naujas žaidimo taisykles diktuos skaidrumas
Pagal naująjį mechanizmą, nuo 2026 metų visi importuotojai turės deklaruoti, kiek CO₂ išskirta gaminant jų importuojamą plieną, aliuminį ar kitus metalus. Jei išmetamųjų dujų kiekis viršys Europos standartus, už šį perviršį teks mokėti papildomą mokestį.
Tokiu būdu ES siekia ne tik apsaugoti savo pramonę, bet ir skatinti švaresnę gamybą visame pasaulyje. Europos Komisija pabrėžia, kad tai ne protekcionizmas, o teisingumo klausimas.
Gamintojai, kurie investuoja į mažiau taršias technologijas, neturėtų pralaimėti tiems, kurie vis dar degina anglį.
Nors naujasis mokestis pirmiausia taikomas žaliavoms, poveikį pajus ir galutiniai vartotojai. Skaičiuojama, kad 25 tūkst. eurų kainuojantis automobilis dėl papildomų mokesčių gali pabrangti keliomis šimtinėmis eurų.
Skaudžiausiai tai smogs pigesniems kiniškiems elektromobiliams. Būtent jų kainų patrauklumas iki šiol rėmėsi mažesnėmis gamybos sąnaudomis ir pigiu, tačiau taršiu plienu.
Europa ginasi, bet ir keičiasi
Ekspertai teigia, kad anglies mokestis taps svarbiausiu instrumentu Europos pramonės pertvarkos link tvarumo. Tokios įmonės kaip „Volvo“, BMW ar „Mercedes-Benz“ jau investuoja milijardus į žalią plieno gamybą, o šis mokestis padės užtikrinti, kad jų pastangos nenueitų veltui.
Tačiau šis sprendimas gali išprovokuoti naują prekybinį konfliktą, ypač su Kinija, kuri jau anksčiau griežtai kritikavo ES veiksmus, vadindama juos „ekonominiu spaudimu“.
Vienas dalykas aiškus, kad nuo 2026 metų automobilių kaina priklausys ne tik nuo variklio galios ar dizaino, bet ir nuo to, kaip „švariai“ jis buvo pagamintas.
