Europos Sąjunga rengia naują pramonės politiką, kuria siekiama pristabdyti augančią Kinijos įtaką kritinių produktų tiekimo grandinėse. Apie planus pranešė „Financial Times“, remdamasis su projektu susipažinusiais pareigūnais. Pagrindinis siūlymas yra didinti gamybą pačioje Europoje.
Pagal svarstomą kryptį bent 70 proc. kritinės reikšmės prekių turėtų būti pagaminama „Europos Sąjungoje“. Tarp tokių prekių minimi ir automobiliai bei jų komponentai. Taip norima sumažinti priklausomybę nuo Kinijos, kuri pastaraisiais metais aktyviai stiprina savo pramoninę ekspansiją.
Vis dėlto pareigūnai pripažįsta, kad tokios priemonės turės kainą. Europos įmonėms gali tekti pirkti brangesnes vietines dalis, o tai didintų kaštus. Skaičiuojama, kad bendros papildomos išlaidos gali viršyti 10 mlrd. eurų per metus.
Privaloma vietinė gamyba
Naujoji politika iš esmės verstų bendroves daugiau gaminti ir pirkti Europoje. Jei reikalavimai įsigaliotų, įmonėms tektų perorientuoti tiekimą į vietinius gamintojus. Tai reikštų mažesnį importo mastą iš Kinijos ir kitų Azijos rinkų.
Europos Sąjunga svarsto ir vadinamuosius vietinės sudėties slenksčius. Tai būtų nustatytas europietiškų komponentų procentas galutiniuose produktuose. Nors riba galėtų siekti iki 70 proc., tikslai būtų pritaikomi pagal sektoriaus svarbą ir priklausomybės lygį.
Planuojama, kad reglamento projektas visuomenei ir valstybėms narėms bus pristatytas gruodžio 10 dieną. Šis terminas rodo, kad Briuselis nori greitai pereiti nuo diskusijų prie konkrečių sprendimų. Tuo pačiu siekiama išlaikyti pusiausvyrą tarp pramonės apsaugos ir atviros rinkos principų.
Kinijos strategijų atspindys
Ši iniciatyva iš dalies atliepia Kinijos seniau taikytas strategijas. Pačiame projekte minimi planai „Made in China 2025“ ir „China Standards 2035“, kurie skatino užsienio įmones jungtis į bendras įmones su Kinijos partneriais. Europos Sąjunga teigia norinti atsakyti į tokią ilgalaikę industrinę kryptį.
Kai kurie pareigūnai pabrėžia, kad tikslas nėra užsidaryti, o sumažinti pažeidžiamumą. Europai svarbu apsaugoti strategines šakas, bet kartu nepažeisti atvirumo, kuris laikomas jos ekonomikos pagrindu. Dėl to ieškoma švelnesnio, bet efektyvaus reguliavimo modelio.
Galimos pasekmės rinkai
Kita politikos pusė yra rizika, kad Europoje pagamintos prekės bus brangesnės nei importuojamos iš Azijos. Dėl kainų skirtumo kai kurios įmonės gali prarasti konkurencingumą arba net atsisakyti dalies produktų. Tai galėtų sumažinti pasirinkimą vartotojams ir paveikti rinkos dinamiką.
Taip pat primenama, kad „Pasaulio prekybos organizacijos“ taisyklės draudžia tiesiogiai proteguoti vietinius gamintojus. Tačiau jose numatytos išimtys, kai kalbama apie saugumą ir strateginius interesus. Būtent šia logika Europos Sąjunga ir remia planuojamus pokyčius.
Apibendrinant, Europa ruošiasi griežtesniam atsakui į Kinijos pramoninę plėtrą. Tikėtina, kad siekis didinti vietinę gamybą sustiprins tiekimo saugumą, bet kartu padidins verslo sąnaudas. Artimiausios savaitės parodys, kokia forma ši strategija virs realiais teisės aktais.
