Didėjanti įtampa tarp Europos Sąjungos ir JAV verčia Briuselį ruoštis atsakomiesiems veiksmams. ES jau parengė 21 milijardo dolerių vertės muitų paketą, kuris bus taikomas, jei prekybos derybos su Vašingtonu žlugs. Tokį sprendimą paskatino JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimai įvesti 30 procentų muito tarifus Europos ir Meksikos prekėms.
Pasak Italijos užsienio reikalų ministro Antonio Tajani, Europos Komisija jau yra parengusi konkretų planą, pagal kurį būtų įvesti papildomi importo mokesčiai tam tikroms amerikietiškoms prekėms. Šis žingsnis laikomas prevencine priemone, skirta apsaugoti Europos ekonomiką nuo vienašališkų ir agresyvių sprendimų iš JAV pusės.
Tajani taip pat paragino Europos centrinį banką imtis aktyvesnių veiksmų, siekiant stabilizuoti bendrijos ekonominę padėtį. Jis siūlo pradėti naują valstybinių obligacijų supirkimo etapą bei svarstyti palūkanų normų mažinimą. Tokie žingsniai galėtų sustiprinti bendrąją rinką ir amortizuoti galimus prekybos konfliktų padarinius.
Trumpo pareiškimai kelia realią grėsmę
JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimai dėl muito tarifų sukėlė daug nerimo tiek politikams, tiek verslo atstovams. Jo teigimu, jei derybos su Europos Sąjunga ir Meksika nepasieks realios pažangos, 30 procentų muito mokesčiai gali būti pritaikyti labai plačiam prekių sąrašui. Toks žingsnis neišvengiamai paveiktų eksportuotojus, tiekimo grandines ir kainų lygį abiejose Atlanto pusėse.
Svarbu pažymėti, kad šie Trumpo pareiškimai išsakyti po ilgo ir, kol kas, bevaisio derybų laikotarpio. Tokia taktika dažnai naudojama siekiant spausti kitą pusę priimti nepalankias sąlygas. Tačiau Europos Sąjunga laikosi pozicijos, kad prekybos santykiai turi būti pagrįsti abipuse pagarba ir lygiaverčiu požiūriu.
Atsakomosios priemonės paruoštos, bet kol kas pristabdytos
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen informavo, kad sprendimas dėl atsakomųjų tarifų įsigaliojimo buvo atidėtas iki rugpjūčio pradžios. Taip suteikiama papildomo laiko tęsti derybas ir išvengti atviro prekybos konflikto. Pradinė data, kada muitai turėjo įsigalioti, buvo paskelbta kaip pirmadienio vakaras, tačiau buvo nuspręsta dar neskubėti.
Atsakomųjų priemonių pakete numatyta įvesti 25 procentų muito tarifus amerikietiškoms prekėms, kurių vertė siekia 21 milijardą eurų. Tarp jų yra žemės ūkio produktai, tokie kaip vištiena, vaisiai, riešutai ir soja, taip pat tam tikros transporto ir prabangos prekės, įskaitant motociklus ir jachtas.
Kas laukia toliau?
Prekybos konfliktai tarp didžiųjų pasaulio ekonomikų turi didelę reikšmę tiek verslui, tiek paprastiems vartotojams. Jei JAV ir ES nesusitars, atsakomieji muitai gali paveikti importo kainas, sumažinti prekių pasirinkimą, pakenkti eksportuojančių įmonių konkurencingumui. Taip pat galima tikėtis atsako iš kitų prekybos partnerių, kurie gali pasekti ES pavyzdžiu.
Nors šiuo metu šie muitai dar neįsigaliojo, pats jų buvimas kaip spaudimo priemonė rodo, kad abiejų pusių santykiai yra trapūs. Rugpjūtis gali tapti lemiamu laikotarpiu, per kurį paaiškės, ar prekybos santykiai judės konstruktyviu keliu, ar įsiplieks nauja tarifų karo banga.
