Europos Parlamentas (EP) dar praėjusių metų spalio pradžioje patvirtino teisės aktą, kuris leis ES vartotojams savo elektroniniams prietaisams naudoti bendrą USB Type-C kroviklį.
Be daugelio kitų pakeitimų, pagal naująsias taisykles reikalaujama, kad vartotojų prietaisų, pavyzdžiui, išmaniųjų telefonų, baterijos būtų lengvai išimamos ir keičiamos. Šiandien daugumoje telefonų taip toli gražu nėra, tačiau taip buvo ne visada.
Ankstesniais mobiliųjų telefonų laikais, prisiminkime „Nokia 5190“, „Nokia 3310“, „Motorola Razr V3“, baterijos keitimas užtrukdavo vos kelias sekundes. Įkrovimo technologija nebuvo tokia greita, todėl neretai tekdavo nešiotis atsarginį akumuliatorių, kurį reikėdavo pakeisti, kai išsikraudavo pagrindinis akumuliatorius.
Dauguma akumuliatorių buvo atskiri moduliniai blokai, kuriuos buvo galima pakeisti atlaisvinus fiksatorių ir ištraukus. Telefonuose su vidiniais akumuliatoriais tiesiog nuimdavote galinį prietaiso dangtelį, išimdavote akumuliatorių, įdėdavote naują ir uždėdavote atgal.
Ilgainiui gamintojai atsisakė lengvai keičiamų akumuliatorių ir ėmė naudoti „sandarius“ telefonus, kurių dizainas buvo aptakesnis. Daugelis vartotojų pasisakė prieš šį pokytį, bet ilgainiui dauguma priėmė jį kaip naują normą ir perėjo prie naujos tvarkos. Naujosios ES taisyklės gali priversti gamintojus atsiversti istorijos vadovėlius ir iš ten semtis idėjų kaip pagaminti telefoną su lengvai išimama baterija.
Pranešama, jog priėmus šį teisės aktą, gamintojams bus suteikta 3,5 metų perdaryti savo įrenginius taip, kad vartotojai galėtų lengvai išimti ir pakeisti jų baterijas. Niekam ne paslaptis, jog dar visai neseniai išmanieji telefonai turėjo būtent tokius akumuliatorius, kuriuos labai lengvai galėjo pasikeisti daugelis. Deja, tačiau šiai dienai tokių įrenginių yra labai mažai.
Jeigu šis nutarimas būtų priimtas, keistųsi ir tvarka kaip yra ženklinamos baterijos. Skelbiama, jog kiekvienas akumuliatorius turės turėti etiketes ir QR kodus su informacija apie talpą, našumą, ilgaamžiškumą, cheminę sudėtį ir „atskiro surinkimo“ simbolį. Be to, akumuliatoriai turės skaitmeninius pasus su informacija apie bendrą baterijos modelį ir atskirą bateriją. Plane nustatyti net ir minimalūs baterijų perdirbtų medžiagų kiekiai: 16 proc. kobalto, 85 proc. švino, 6 proc. ličio ir 6 proc. nikelio.
Daugeliui išmaniųjų telefonų pritaikyti tokius pokyčius neturėtų būti didelė problema, tačiau tikru galvos skausmu gali tapti sulenkiami įrenginiai. Daugelis modelių turi dvi atskiras baterijas, kurios montuojamas po vieną į abi telefonų dalis, kas leidžia subalansuoti tokių produktų svorį. Tikėtina, kad tai gali sukelti didžiulį galvos skausmą gamintojams, ieškantiems būdų kaip sukurti vidinį įrenginio dizainą, kuris leistų vartotojams patiems pasikeisti baterijas.
