Pasaulio ekonomikai balansavus tarp recesijos grėsmių ir žaliavų rinkų svyravimų, Europos Komisija nusprendė imtis griežtesnių veiksmų prieš pigią, subsidijuotą plieno produkciją iš trečiųjų šalių, ypač Kinijos.
Nors tokie žingsniai iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip būtina apsauga vidaus rinkai, jie gali turėti netikėtų pasekmių – nuo gamybos kainų augimo iki galutinės produkcijos brangimo.
Tarp labiausiai pažeidžiamų sektorių – automobilių pramonė. Automobilių gamintojai jau dabar perspėja: siūlomi importo apribojimai ir padidinti muitai reikšmingai išbalansuos tiekimo grandines.
Tuo tarpu ES pareigūnai pabrėžia, kad šie ribojimai – neišvengiama priemonė saugant vidaus rinką nuo nesąžiningos konkurencijos. Tačiau automobilių sektoriaus atstovai teigia, kad tokie sprendimai negali būti priimami izoliuotai – be atsižvelgimo į realius tiekimo iššūkius, pasaulines grandines ir ilgalaikius investicinius planus.
Be muitų – tik iki limito: naujos taisyklės verčia permąstyti tiekimo grandines
Pagal pasiūlytas naujas taisykles, Europos Sąjungoje be muito galėtų būti importuojama tik iki 18,3 mln. tonų plieno per metus. Viskas, kas viršija šią ribą, būtų apmokestinta net 50 proc. muito tarifu – dvigubai daugiau nei dabar galiojantis 25 proc. tarifas.
Tai reikšmingas pokytis, nes tokia priemonė iš esmės pakeistų iki šiol galiojusį plieno apsaugos mechanizmą, kurio galiojimas baigsis 2026 metų viduryje. Tam, kad naujos taisyklės įsigaliotų, jas dar turi patvirtinti tiek ES Taryba, tiek Europos Parlamentas.
Tikslas – užkirsti kelią pigiam importui iš Kinijos
Europos Komisija argumentuoja, kad tokie griežtinimai reikalingi siekiant apsaugoti ES pramonę nuo žalingų pasekmių, kurias sukelia iš Kinijos importuojamas plienas. Ten plieno gamyba dažnai yra subsidijuojama valstybės, dėl to pasaulyje susidaro pernelyg didelė pasiūla, spaudžianti kainas ir sukelianti nesąžiningą konkurenciją.
ES plieno pramonė – viena didžiausių pasaulyje, tiesiogiai įdarbinanti apie 300 tūkst. žmonių ir netiesiogiai kurianti iki 2,5 milijono darbo vietų visame regione. Tai ne tik ekonomikos, bet ir strateginio saugumo klausimas.
Automobilių gamintojai: rizikuojama kainomis ir tiekimu
Tačiau automobilių pramonė į šias iniciatyvas žvelgia su dideliu nerimu. Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA) jau pareiškė oficialų nepritarimą.
Anot ACEA vadovės Sigrid de Vries, siūlomi pokyčiai gali sukelti rimtų pasekmių automobilių tiekimo grandinėms, ypač dėl specifinių plieno rūšių, kurios negaminamos ES ar yra sunkiai prieinamos be importo.
Organizacija pažymi, kad šiuo metu didžioji dalis automobilių gamyboje naudojamo plieno į ES patenka be muito pagal esamą kvotą. Sumažinus šią kvotą perpus, gamintojai bus priversti pirkti tą pačią žaliavą su 50 proc. muito tarifu, o tai reikšmingai padidins gamybos sąnaudas. Šios išlaidos neišvengiamai bus perkeltos pirkėjams.
Nauji reikalavimai: ir daugiau biurokratijos
Be muito tarifų, Komisija taip pat siūlo įvesti reikalavimą deklaruoti kiekvieno plieno krovinio kilmę – kur tiksliai jis buvo išlydytas ir išlietintas. Tai, anot EK, padės užkirsti kelią bandymams apeiti taisykles, tačiau automobilių sektorius perspėja – pasaulinė tiekimo grandinė yra tokia sudėtinga, kad tokių reikalavimų įgyvendinimas gali tapti itin sudėtingas ir brangus.
ACEA tikina, kad šios priemonės, nors ir gerai motyvuotos, yra perteklinės ir neadekvačios realybei. Jos gali pakenkti vienam svarbiausių ES sektorių, automobilių gamybai, kurioje dirba milijonai europiečių, o investicijos siekia milijardus eurų.
Ką tai reiškia pirkėjams?
Jeigu šios priemonės bus patvirtintos, tikėtina, kad per artimiausius metus automobilių kainos ES rinkoje pakils. Tai ypač aktualu ekonomiškai jautriems vartotojams, kuriems automobilio pirkimas – ilgalaikis įsipareigojimas.
Be to, gali sumažėti kai kurių modelių prieinamumas, jei gamintojai susidurs su tiekimo trikdžiais arba bus priversti keisti konstrukcijas dėl plieno rūšių trūkumo.
Galutinį sprendimą priims ES institucijos. Tačiau jau dabar aišku – plieno importo politika tampa ne tik ekonominiu, bet ir politiniu klausimu, kuris paveiks ne tik gamintojus, bet ir kiekvieną vartotoją, planuojantį įsigyti naują automobilį.
